Šarmingoji Genuja

Autorius: Italija , 2007, Liepos 09d.

Visą penktadienio dieną radijo programų vedėjai eteryje nenuilsdami plepa apie artėjantį savaitgalį, kurį kiekvienas save gerbiantis italas turėtų praleisti prie jūros. Mes nors ir ne italai, bet irgi pradėjom dairytis į žemėlapį – kur čia patraukus… Nesinori kelionėje prarasti visos dienos, todėl optimaliausias variantas – Genuja!

Šeštadienis pasitaikė išties šiltas ir saulėtas. Pakilios išvykos nuotaikos nesugadino netikėtai prapliupęs trumpalaikis lietutis. Artėjant prie pajūrio peizažas ima sparčiai keistis, iš niekur išdyksta kalnai, kelias lenkiasi vis didesniais vingiais, atlikdami tokius viražus tuoj pasijusime tarsi „greiti ir įsiutę“ Tokijuje. Miestas vis artėja, o kalnai nei kiek nemažėja, kelias nesitiesia, tol kol viaduku neįlekiame į patį centrą, atsiveriantį visu gražumu iš paukščio skrydžio. Dešinėje, jūreiviams moja pats seniausias pasaulyje veikiantis ir į aukščiausiųjų penketuką įeinantis, švyturys Laterna. Stačių uolėtų kalnų pašlaitėse tarp daugiaaukščių įsispraudusios renesanso bažnyčios, nevalingai kviečiančios pasidomėti šio turtingo kultūriniu paveldu miesto istorija.

Visi, kas per istorijos pamokas nemiegojo, turėtų būti girdėję bent jau Genujos pavadinimą. Vadovėliai nesikuklindami skelbė, jog garsusis Kristupas Kolumbas kilęs būtent iš čia. Nors ne mažiau nei dvidešimt vietovardžių pretenduoja būti tituluojami jo gimtine. Nesigilindami į šias batalijas, verčiame istorijos puslapius atgal iki antikos laikų. Manoma, kad dabartinės Genujos teritorijos pirmieji gyventojai buvo „ligurai“. Kai kurie archeologiniai šaltiniai leidžia spėti, jog šioje teritorijoje yra šeimininkavę etruskai, graikai ir net finikiečiai. Romėnų valdymo laikais čia buvo jaučiama didesnė, tuo metu galingo, Marselio įtaka. Po Romos imperijos žlugimo, Genują okupavo ostrogotai, 643 metais užkariavo lombardai, o 773 metais pavergė Frankų imperija. Per sekančius du amžius miestas po truputį didino savo stiprybę, statydamas galingą laivyną, kuriam buvo lemta tapti pirmaujančiu Viduržemio jūros baseine. Matyt, neapsikentę konkurencijos ar augančios galios, 934 metais arabų piratai apiplėšė ir padegė uostą. Iki 1100 metų Genuja gavo valstybės – miesto teises ir tapo jūrine valstybe, lyginama su Venecija, Pisa ar Amalfiu. Platus prekybos tinklas, laivų statyba ir teikiamos bankininkystės paslaugos toliau didino miesto – valstybės įtaką Viduržemio jūroje. Genujos Respublikos teritorija išsiplėtė iki dabartinės Ligurijos, Pjemonto, Sardinijos ir Korsikos, tokiu būdu kontroliavo beveik visą Tirėnų jūrą. Dalyvaujant Kryžiaus žygiuose buvo įkurtos kolonijos net Artimuosiuose Rytuose, Egėjo jūroje ir šiaurės Afrikoje. Savo galios zenitą Genuja pasiekė laimėdama mūšius su Pisa ir aršiausia priešininke – Venecija 1298 metais. Tačiau galybei netruko ateiti sukrėtimų laikas. Iš Juodosios jūros kolonijų buvo „parsivežtas Juodosios mirties“ arba tiksliau juodojo maro užkratas. Kilusi populiacijos krizė iššaukė ekonominę krizę, kuria netruko pasinaudoti amžini priešai ir 1381 metais venecijiečiai nugalėjo genujiečius, vėliau netekusius ir svarbiausių kolonijų – Sardinijos, Korsikos ir žemių Artimuosiuose Rytuose.

O tuo metu pašonėje labai sustiprėjusi ir susivienijusi Ispanija ėmė dairytis kelio į užjūrio turtus ir naujas kolonijas. Labiausiai ispanus domino Indijos ir Kinijos lobiai. Taip susiklostė Naujojo Pasaulio atradimo aplinkybės. Kristupas Kolumbas, oficialiai laikomas Pietų Amerikos atradėju, mums išliko labai mistiška asmenybe, nes visa jo biografija nuo gimimo iki mirties pilna prieštaravimų. Daugiausia šaltinių patvirtina, kad jis genujietis, nors galėjo gimti ir šalia esančioje Savonoje. Nepaisant visų spekuliacijų genujiečiai jį laiko savo „žemiečiu“ ir didžiuojasi jo atradimais.

Stiprėjant kaimyninėms valstybėms, Genuja irgi neatsiliko. Augant ekonomikai, mieste atsirado daug pralobusių šeimų. Jos galėjo sau leisti pasisamdyti Rubensą, Caravagio, garsius to meto architektus, kurie sukūrė daugybę architektūrinių to meto šedevrų.

1805  metais Genuja buvo aneksuota Prancūzijos. Apie šį užkariavimą kalbama romane „Karas ir taika“.

Įsisiūbuojant „Risorgimento“ (atgimimo) judėjimui Genuja palaikė Giusepe Garibaldi ir jo suvienytos Italijos idėją. Paskutinė miesto ataka vyko Antrojo Pasaulinio karo metais, kai ją bombardavo britai. Viena bomba nukrito tiesiai į San Lorenzo katedrą. Laimei, užtaisas nesprogo ir dabar turistai jį gali apžiūrėti iš arti.

Tokia štai paini, pilna iškilimų ir nuopuolių istorija paliko neišdildomų įspūdžių miesto veide. Gaivus pajūrio klimatas, veržlus vėjas kutenantis veidą ir sūrus jūros kvapas – genujiečių kasdienybė. Kiekvieną dieną čia atplaukia tuzinai laivų iš viso pasaulio. Smalsūs jūreiviai, gavę atokvėpio valandėlę išeina pasidairyti po miestą, nuo pakrantės kopiantį į stačias uolų pašlaites ir daugybe šviesos akelių žvelgiantį į nerimstančią vandens stichiją.

Šiek tiek apsvaiginti šio gaivališko jūros vėjo, einame pasigrožėti Genuja. Pirmiausia mus pasitiko senasis uostas (Porto Antico). Galbūt būtent čia į pirmąsias keliones leidosi jaunasis Kristupas, galbūt čia jis pirmą kartą pajuto tolimų kelionių šauksmą. Senajam uostui naujos gyvybės įpūtė, prieš penkiolika metų pastatytas Genujos akvariumas. Čia dabar švartuojasi nebe karavelės o prabangios jachtos – namai, kurias prie kranto pasitinka palmių alėjos. Pasigrožėję magišku uosto peizažu leidžiamės į senamiesčio paieškas. Pasirodo jis visai čia pat, apsuptas senų namų labirinto. Posūkis į dešinę, po to į kairę, po to tiesiai ir prieš mus pagrindiniai miesto rūmai – Palazzo Ducale. Elegantiškas pastatas su dviem puikiais XVI a. kiemeliais ir arkadomis kadaise buvo Genujos dožų buveinė. Dabar čia įkurtas svarbiausias meno ir kultūros centras. Pro senovinę arkadą rūmų viduje patenkame į centrinę aikštę – Piazza de Ferrari. Jos viduryje esantis šiuolaikinis fontanas saulėtą dieną mirguliuoja vaivorykštėmis. Aikštę pamėgę jaunuoliai, įsikuria tiesiog ant laiptelių ar pievelės ir besišnekučiuodami stebi praeivius, čia jaunavedžiai atvyksta įsiamžinti, čia jaučiamas verdantis gyvenimas. Atsipūtę prie fontano, smalsumo genami einame ieškoti paslaptingo namo – menamo Kristupo Kolumbo tėvų namelio. Pasiekę Porta Soprana, kadaise buvusius rytinius miesto vartus su lenktomis išorinėmis sienomis, dairomės to mažo, bet garsaus namo. Praėję mažą sodelį su XII a. arkadomis – senovinio vienuolyno liekanas, pamatome mažučiuką, senučiuką namelį, priklausiusį keliautojo tėvui. Manoma, jog čia galėjo gyventi mažasis Kristupas.

Nepraleidome progos pamatyti katedrą San Lorenzo, kurios eksterjeras, puoštas baltomis ir juodomis juostomis, atspindi beveik visus architektūros stilius, kada nors žinomus Genujai. Šoninis San Giovani portalas romaninis, kai kurios šoninės koplyčios barokinės, o trys vakariniai portalai – prancūzų gotikos stiliaus. Ištaigingiausia koplyčia dedikuota Genujos globėjui  – šv. Jonui Krikštytojui. Joje saugomas XIII a.  sarkofagas, kur kadaise buvo garbinamo šventojo relikvijų. Iš zakristijos laiptai veda į Museo del Tesoro di San Lorenzo muziejų. Čia galima pamatyti tikrų lobių – romėnišką žalio stiklo indą. Legendos teigia, jog šis indas, atgabentas kryžiaus žygių metu, galėjo būti naudojamas per Paskutinę vakarienę. Taip pat galima išvysti mėlyną chalcedono lėkštę, ant kurios Salomei tariamai buvo paduota Jono Krikštytojo galva.

Toliau, nekreipdami dėmesio į žemėlapį, tiesiog vaikščiojome siauromis gatvelėmis, atrasdami tai vietą, tai kitą gražų statinį. Pakliuvome į mokslo metų pabaigtuvių šventę, kur krykštaudami ir šventiškai pasipuošę vaikai pasipylė ir tiesiog užtvindė gatveles. Vos nepakėlėme taurių į jaunavedžių sveikatą, nes gatvėje įsimaišėme į gausų vestuvininkų būrį.

Neaplankėme dar daugelio įžymių ir reikšmingų miestui vietų:  gotikinės Sant‘Agostino bažnyčios, įspūdingų Palazzo Reale ir Palazzo Bianco rūmų, tačiau tokiu atveju būtų neįdomu sugrįžti.

Nors šio uosto atmosfera tikrai neprimena aristokratiškų kurortų atmosferos. Šiek tiek apšiurę triaukščiai namai su siaurais langeliais, kur ne kur besivoliojanti šiukšlė, žuvies kvapas ir šviesių, vėjo nugairintų veidų, spindinčių akių, užsisvajoję genujiečiai sukuria unikalią nuotaiką.

Tai šarmingas miestas su lengvo chaoso prieskoniu.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos