Surinamo kultūrų katilas (I dalis)

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Birželio 28d.

Surinamas yra viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Išgirdęs olandų kalbą ir gatvėje sutikęs pulkus šurmuliuojančių europiečių jautiesi, tarsi būtum ne Pietų Amerikoje, o Europoje. Užsukęs į bet kurį prekybos centrą su darbuotojais gali sveikintis… kiniškai. Čia dar ne viskas – nukeliavęs kelis šimtus kilometrų į šalies gilumą, pamatai gausybę afrikietiškų kaimelių. Tai kas gi, po velnių, tas Surinamas?

Mėgstantys skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų sanplaiką, gali drąsiai krautis lagaminus ir ieškoti pigaus skrydžio į Surinamo sostinę Paramaribo. Skristi tikriausiai reikės iš Amsterdamo, nes Olandija į šią Pietų Amerikos šalį nukreipia didžiausius turistų srautus. Nenuostabu – Surinamo istorija labai susjusi su olandų užkariautojais, tai tarsi buvusios Olandijos pasaulinės imperijos paminklas.

Atvykę į Surinamą, praleiskite vos kelias minutes Paramaribo ir suprasite, apie kokią įvairovę buvau užsiminęs. Kur dar pasaulyje rasite vietą, kur vienoje gatvėje beveik sienomis glaudžiasi musulmonų mečetė ir žydų sinagoga, o už dešimties žingsnių šviečia kitokios religijos simbolis – geltonos „McDonalds“ arkos?

Paramaribo – madingas ir azartiškas

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti viešint Surinamo sostinėje Paramaribo – išmokti tarti olandiškus gatvių pavadinimus. Pabandykite taisyklingai pasakyti taksistui, kad reikia nuvykti į Cornelis Jongbawstraat arba Kaffulidistraat! Daugelis gyventojų čia supranta angliškai, bet norint rasti viešbutį ar autobusų stotį, kelių olandiškų žodžių tikrai prireiks.

Antras dalykas – surasti būdą, kaip gauti Surinamo dolerių. Miesto bankomatai neaptarnauja daugelio užsienietiškų mokėjimo kortelių, todėl reikia skubėti į vieną iš bankų su kortele ir asmens dokumentu arba keisti į vietinę valiutą eurus, jeigu jų pavyks surasti savo kišenėje.

Na, ir trečias klausimas prieš pradedant mėgautis Paramaribo gyvenimu – nakvynė. Viešbučių pasirinkimas čia tikrai gausus, tačiau dažniausiai jie orientuoti į pailsėti ir paišlaidauti atvykstančią olandų „grietinėlę“, tad 60 ar 80 eurų nakvynės kaina yra visiškai normali. Tik gerai paieškojus galima atrasti puikiai įrengtų svečių namų, kur kambarys kainuos apie 25 eurus, o gyvensite pačiame miesto centre ir per langą matysite remontuojamų bažnyčių stogus.

Paramaribo įsikūręs prie Surinamo upės, todėl miesto širdis yra būtent čia, kur tekantis drumzlinas vanduo atneša gaivesnį vėją, o pakrantės baruose ir netgi prisišvartavusiuose laivuose iki paryčių vyksta laukiniai šokių vakarėliai. Nuo pietų iki paryčių staleliai čia okupuoti triukšmingų kompanijų, kurios triauškia keptas bulvytes ir geria gigantiškuose buteliuose parduodamą „Parbo“ alų. „Džogo!“, – šaukia olandas prie gretimo stalelio ir padavėjas netrukus privingiuoja su litro talpos stikliniu alaus buteliu. Nepalyginsi su Venesuela, kur alus pardavinėjamas „niekingai“ mažuose 0,22 litro nykštukuose.

Maisto ir gėrimų kainos Paramaribo centre lietuviškos, tačiau norintys pramogauti pigiau žino kitų būdų. Pavyzdžiui, kai kurių kazino lankytojams pirmas gėrimas įteikiamas nemokamai. Užtenka įsigyti mažiausios vertės žetoną, įmesti jį į automatą ir greta prisistato padavėja su alaus stiklu ar stipresnio gėrimo taurele.

Tokias „suvalkietiškas“ pramogas ypač mėgsta kaimyninės Gajanos gyventojai, dažniausiai į Surinamą atvykstantys nelegaliai. Tai daugiau, nei paprasta – šalis skiriančioje upėje pilna valtelių, kurios nuplukdo gajaniečius į Surinamą, o vėliau tyliai pargabena atgal. Toks keliavimo būdas vadinamas anglišku terminu „back-tracking“ ir čia dėl skylėtos sienų apsaugos yra labai populiarus.

Greta verda kitas gyvenimas

Paramaribo traukia visus, nes pramogos čia nesibaigia: nuo lauko kavinių su gyva muzika iki paskutinius pinigus ištraukiančių kazino ar prabangių viešbučių su skaidriais baseinais po atviru dangumi. Įsisukus į pramogų ratą galima netgi užmiršti, kad Paramaribo dar turi ir nuostabų senamiestį su siauromis gatvelėmis ir puikia olandiška architektūra. Kartais net gaila, kad visa tai užgožia pramogų ir prekybos centrai.

Apžiūrėję miesto centrą, kurį drąsiai galima pavadinti turistų rezervatu, vėliau išsinuomojame dviračius (jie čia nelabai populiarūs, tačiau turistų olandų norams vetiniai verslininkai turi paklusti) ir apžiūrime kitas miesto dalis. Netoli reikia nuvažiuoti, kad pamatytum visai kitokį miesto veidą. Vos priartėjus prie centrinio turgaus apvalius europiečių veidus keičia tamsaus gymio žmonių masė, o per apgriuvusius pastatus nebesimato modernių viešbučių. Dar toliau pradeda ryškėti indiškų šventyklų stogai – panaikinus vergiją, dirbti į plantacijas buvo samdomi darbuotojai iš Indijos, o jų palikuonys iki šiol tokiose šalyse, kaip Surinamas, gyvena aplink susikūrę savo mažają Indiją.

Negalima pamiršti kiniškos įtakos Surinamui. Kiek anksčiau valstybė suteikė palankias sąlygas šalyje įsikurti kinų prekybininkams. Jie, pajutę žalią šviesą, ilgai nelaukė ir uzurpavo praktiškai visą prekybos rinką. Parduotuvės ir restoranai iki giliausios keliu pasiekiamos Surinamo provincijos priklauso kinams. Dar niekur, išskyrus pačią Kiniją, neteko matyti tokios šios tautybės gyventojų koncentracijos.

Visa tai matysite, kol pasibaigs šalyje nutiesti dulkėti keliai. Jei norėsite keliauti toliau, teks sėsti į valtį ir lėkti nesibaigiančiomis Surinamo upėmis, kol suprasite, jog atvykote į visai kitą pasaulį. Čia kalbama kita kalba, žmonės gyvena tikrą afrikietišką gyvenimą, o kaimus nuo blogų dvasių saugo palmių lapais puošti vartai. Tai Surinamo provincija, kuri mums padovanojo puokštę smagiausių šios šalies nuotykių.

Alfa.lt logo1-1.gif

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.