Lietuvio kišenei neįprastai brangi, tačiau kartu ir nepaprastai graži šalis Norvegija traukia ne tik kalnų žygeivius ir užkietėjusius žvejus. Išradingieji tautiečiai randa įvairiausių būdų, kaip sutaupyti keliaujant po vieną brangiausių pasaulio šalių.
„Šiaurės kelias“
Norvegijos Karalystė yra šiauriausia Europos šalis, traukianti turistus įspūdinga iškyšulių bei fiordų išvagota pakrante, kalnais, kalnų upėmis ir kriokliais.
Norvegijos pavadinimas kildinamas iš Šiaurės germanų kalbų ir išvertus į lietuvių kalbą reiškia „šiaurės kelias“. Matyt, ne veltui prigijo šis pavadinimas. Atšiaurios ir negyvenamos vietos – kalnai, ledynai, ežerai – užima maždaug du trečdalius šalies teritorijos, o trečdalis šalies ploto yra už Poliarinio rato.
Norvegijos kalnų slėniuose ir šiandien glūdi melsvi ledynų liežuviai, virstantys į sraunius kalnų upelius, kurie tampa šniokščiančiomis upėmis ir įspūdingais kriokliais. Būtent ledynai suformavo Norvegijai būdingus kraštovaizdžio elementus – fiordus, kurie yra išraižę visą šalies pakrantę.
Maždaug prieš 12 000 metų per paskutinįjį ledynmetį susidariusios milžiniškos ledo sankaupos išgraužė gilias vagas, kurios ledui ištirpus užsipildė sūriu vandenyno vandeniu. Taip susidarė giliai į žemyną įsirėžę fiordai, kurių ilgiausias Sognefiordas į krašto gilumą įsiskverbęs daugiau nei 200 km.
Lankantis vasarą atvykėlius stebina neįprastos Baltosios naktys, o labiausiai į šiaurę nutolusiose vietovėse saulė nenusileidžia nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos. Tačiau žiemą nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos saulė ten net nepateka.
Norvegai ypatingai saugo savo šalies gamtą. Pasak žymaus norvegų dramaturgo Henriko Ibseno, norėdamas perprasti norvegus privalai pirmiausia pajusti įstabų gamtos pasaulį, kadangi ši tauta – tai „žemės“ žmonės.
Į Norvegiją – taupiai
Aukštomis kainomis garsėjančioje Norvegijoje pigiausia keliauti apsistojant kempinguose: palapinėse arba keliaujant vadinamuoju „kemperiu“, nameliu ant ratų. Kempinguose, kurių šalyje yra tikrai gausu, taip pat galima išsinuomoti nedidelius medinius namukus.
Ypatingai taupantys gali atsisakyti kempingų teikiamų paslaugų ir nakvoti tiesiog gamtoje pasistatę palapinę. Norvegijoje galioja taisyklė, leidžianti palapines statyti visur nedirbamose žemėse – kalnuose, miškuose, prie ežerų, net ir privačiose teritorijose. Svarbu, kad jūsų įrengta stovyklavietė nebūtų arčiau nei 150 m nuo artimiausio namo. Be to, stovyklavietę galima įkurti ne ilgiau kaip dviem paroms. Jei norite stovyklauti ilgiau, reiktų gauti žemės savininko leidimą. Tačiau kalnuose ir miškuose šio apribojimo paistyti nebūtina.
Norvegijoje maisto produktai ir restoranų patiekalai yra kelis kartus brangesnis nei Lietuvoje. Sutaupyti galima gaminantis patiems, o ir sąlygos maisto gaminimui kempinguose yra puikios: čia galima rasti visą reikalingą virtuvės įrangą bei rakandus.
Labai taupant, dalį maisto produktų galima atsivežti ir iš Lietuvos, tačiau jei mėgstate žvejoti, geriau į kelionę įsidėkite meškerę: Norvegija yra tikras žvejų rojus, o ir pačių sugautas laimikis bus puiki vakarienė. Norint žvejoti jūroje, fiorduose, licencijų nereikia, tačiau gaudant žuvį ežeruose ar upėse, reiktų įsigyti žvejo leidimą.
Žygiai į kalnus
Norvegijoje kalnų mėgėjai gali džiaugtis civilizacijos beveik nepaliesta gamta. Ištvermės reikalaujantys žygiai po kalnų vietoves – vienas populiariausių atostogų leidimo būdų šalyje, kurios kontrastingi gamtovaizdžiai pakeri net ir daug mačiusius keliautojus.
Informaciją apie žygeivių maršrutus galima nesunkiai gauti turizmo informacijos centruose, be to, šie kalnų takeliai, tinkantys įvairaus fizinio pasirengimo keliautojams, yra aiškiai sužymėti.
Kalnuose galima apsistoti specialiai kalnų turistams greta žygeivių maršrutų įrengtose trobelėse, vietinių vadinamose „hytter“. Mums, lietuviams, galbūt pasirodys keista, tačiau norint susimokėti už nakvynę ar maistą tokiuose nameliuose pakanka į specialią dėžutę įmesti simbolinę sumą – čia pasitikima keliautojų sąžine. Visa kita taip pat savitarna: išvykstant namuką reikia sutvarkyti, išplauti grindis bei panaudotus indus.
Nemažai kalnų maršrutų eina pro ledynus, tad prieš leidžiantis į tokį kelių dienų žygį reiktų pasidomėti, ar pakeliui nebus ledynų ir būti tam tinkamai pasiruošus. Ypač sudėtinga keliauti pro ledyną blogu oru.
Norvegijoje taipogi populiaru keliauti dviračiais, tačiau norint leistis į žygį šia transporto priemone kalnuotomis vietovėmis, būtinas atitinkamas fizinis pasirengimas.
Patarimai žygeiviams
Šiauriausios Europos šalies Norvegijos vasaros yra palyginti vėsios ir lietingos, vidutinė temperatūra pietinėje dalyje siekia +15°C, šiaurinėje +6 – +10°C šilumos. Žiemą klimatą švelnina šiltoji Norvegijos srovė. Kalnuose klimatas dar atšiauresnis, daug kur sniegas išsilaiko ištisus metus.
Išsiruošus į žygius po kalnus Norvegijoje, net ir šilčiausiais vasaros mėnesiais reiktų pasirūpinti atitinkama žygio apranga, šiltais ir patogiais kelioniniais rūbais. Norvegijoje visuomet reikia būti pasirengus netikėtumams.
Šalyje orai labai permainingi, o dėl geografinių ypatumų orų prognozės beveik nebūna tikslios. Lietūs yra dažni, tad pravers neperšlampamas ir vėjo neperpučiamas lietpaltis ar striukė (o kartais ir kelnės), patogi ir vandeniui atspari avalynė. Žygiuodami su kuprine pasirūpinkite lengvu plastikiniu kuprinės uždangalu, kuris padės apsaugoti nešamus daiktus nuo lietaus.
Norvegija – kontrastų šalis, tad keliaujant po šalį pravartu pasiimti ir kremo nuo saulės, kuri kalnuose itin skvarbi, ir priemonių apsisaugoti nuo uodų, kurie drėgnose kalnų vietovėse ypač įkyrūs.
Jei planuojate apsistoti kalnų trobelėse, turėkite grynųjų pinigų. Kaip jau buvo minėta, kalnų trobelėse paprastai nėra registratūrų, o juo labiau, mokėjimo kortelių skaitytuvų. Už nakvynę dažniausiai tenka susimokėti grynaisiais į specialią paliktą pinigų dėžutę.
Atokesnėse kalnų vietovėse gali nebūti mobiliojo telefono ryšio, tad kalnuose nereikėtų pasikliauti mobiliuoju telefonu. Keliaujant į kalnus, būtina pasiimti žemėlapį ir kompasą. GPS prietaisas yra patogi priemonė orientuotis kalnuose, tačiau vien tik ja pasikliauti taipogi negalima, kadangi visai ne laiku gali išsikrauti baterija ar dingti ryšys.
Beje, nepamirškite, kad kalnų urvuose ir miškų tankmėse gyvena troliai – senos ir bjaurios būtybės, kurios nepakenčia saulės šviesos. O jei rimtai, troliai gyvena tik pasakose ir yra įdomios skandinavų mitologijos būtybės. Tačiau trolius vaizduojančias skulptūras – ir mažas suvenyrines, ir didžiules – sutiksite visoje Norvegijoje.
Taip pat skaitykite:
(Ne) pramintais Islandijos takais
