Tobulas Dievo kūrinys: Naujoji Zelandija

Autorius: Bazilė Jezukevičiūtė | Kelionių manija , 2011, Vasario 14d.

Norvegija, Švedija, Šveicarija, Čilė… Naujoji Zelandija yra visa tai ir dar daugiau. Tai tobulas Dievo kūrinys, svajonių šalis. Valstybė, savo fantazija nenuvilianti turistų: kalnai, fiordai, kriokliai, slėniai, ežerai, ledynai, upės, geizeriai, sniegu dengtos viršukalnės ir – alsavimas nepralenkiama didybe.

„Naujoji Zelandija yra Dievo kraštas, kurio žmogus dar nespėjo sugadinti. Tai iki šiol išsaugotas Dievo kūrinys“, – su kelioniumanija.lt savo įspūdžiais dalinosi neseniai iš šios valstybės sugrįžęs vilnietis verslininkas Bronislavas Vainora.

 

Didžiuojasi savo šalimi

Naujosios Zelandijos gyventojai didžiuodamiesi save vadina kiviais ir pabrėžia, kad skiriasi nuo australų. Skirtingai nei nuteisti ir į Australiją ištremti katorgininkai, tapę pirmaisiais šioje šalyje apsigyvenusiais europiečiais, pirmieji į Naująją Zelandiją atvykę Anglijos piliečiai čia apsigyveno savo noru. Tarp jų buvo nemažai naujų galimybių ieškojusių dvarininkų. Ilgainiui baltųjų imigrantų bendruomenė virto demokratines vertybes puoselėjančia valstybe, pasižyminčia liberalumu, tolerancija ir tautų sambūviu.

Naujoji Zelandija buvo pirmoji valstybė pasaulyje, 1893 metais suteikusi moterims rinkimų teisę. Šiandien didžiąją dalį iš 4,1 mln. gyventojų sudaro europietiškos kilmės atstovai, tarp kurių daugiausia – anglų, airių, olandų, slavų. Antroji didžiausia etninė grupė – vietiniai salų gyventojai maoriai. Naująją Zelandiją atrado ir imigrantai iš Rytų Azijos bei išeiviai iš kitų Okeanijos salų.

„Šios šalies gyventojai paliko nepaprastai sąžiningų, šiltų, draugiškų ir labai gerų žmonių įspūdį. Sykį viešbučio seife palikome pasus, pinigus, kitus daiktus. Pasiskambinome į viešbutį ir mums viską atsiuntė į kitą miestą, dėl paliktų daiktų nekilo jokių problemų, – sakė B. Vainora. – Šalis labai taiki, čia faktiškai nėra jokios agresijos. Gyventojai labai padeda ir pasitiki vieni kitais. Mums pasakojo, kad paskutinį sykį Naujoje Zelandijoje žmogžudystė buvo įvykdyta prieš 30 metų.“

Vietinių gyventojų nestebina ne tik nerakinamos namų durys, bet ir prie parduotuvių pastatytos brangios prekės, kurių niekas nevagia, bei užmiesčiuose esančios ūkininkų parduotuvėlės, kuriose be įvairių maisto produktų ir dėžutės pinigams įdėti, daugiau nieko nėra.

 

Naujoji-Zelandija-16.jpg

 

Maoriai, kiviai ir avys

Naujoji Zelandija turi  kelias vizitines korteles. Pirmoji iš jų, be abejo, yra gamta. Antroji – maoriai, į Naująją Zelandiją iš Polinezijos salų, kaip manoma, atplaukę 10–11 amžiuje. „Šiuo metu iš viso Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvena 680 tūkst. maorių. Jie puikiai integravosi į visuomenę, daugiausia iš jų dirba paslaugų srityse, kiti užsiima senaisiais amatais – papuošalų gamyba, tatuiruočių kūrimu“, – sakė B. Vainora.

Įspūdingos tatuiruotės – išskirtinis maorių ženklas, tapęs laikui atspariu menu. Dar prieš kurį laiką tatuiruotis savo kūną ir net veidą, privalėjo ne tik vyrai, bet ir moterys. Tatuiruotėmis siekta kontroliuoti kūno energiją, jos simbolizavo vyro jėgą ir moters erotiškumą. Visgi svarbiausia, anot maorių tikėjimo, tatuiruočių funkcija – padėti sielai po mirties surasti išėjimą iš kūno ir tapti nemirtinga. Kiekviena tatuiruotė turi užkoduotą žinią – pasako, kas yra žmogaus protėviai, kiek jis turi vaikų ir pan. Kai kurie maoriai net šiandien darydamiesi skausmingas veido tatuiruotes atsisako nuskausminamųjų, taip demonstruodami savo vyriškumą.

Tatuiruotos maorių galvos 19 amžiuje buvo tapusios itin medžiojamu kolekcionierių taikiniu. Maoriai tikėjo, kad mirusiojo galvos išsaugojimas leidžia jo dvasiai likti gyvai, tačiau kai kurie istorikai teigė, kad kolekcionierių aukomis tapdavo ne tik jau mumifikuotos galvos, bet kad kai kurie vyrai galėjo būti nužudyti vien dėl jų tatuiruočių. Iš Naujosios Zelandijos išvežtų šių istorinių relikvijų yra keliose Europos valstybėse, taip pat Jungtinėse Valstijose.

Kaip pastebėjo B. Vainora, nepaisant to, kad maoriai dar ir šiandien kalba savo kalba, kuri be anglų kalbos taip pat yra valstybinė Naujosios Zelandijos kalba, turi savo mokyklas, televiziją, kultūros centrus ir šventyklas, nemažai jų protėvių gyvenimo būdo aspektų atgyja tik turistams skirtuose pasirodymuose.

Iš geografijos vadovėlių visiems puikiai pažįstami kiviai – dar vienas išskirtinis Naujosios Zelandijos akcentas, šios šalies simbolis. „Kažkada jų šioje šalyje buvo labai daug, dabar jie faktiškai išnykę. Kiviai yra naktiniai paukščiai, jie neskraido, taigi kai jūreiviai į Naująją Zelandiją atvežė plėšrius oposumus, šie labai greitai įsisuko į kivius, suėsdami ne tik paukščius, bet ir jų ir kiaušinius“, – pasakojo verslininkas. Todėl šiandien šiuos, į didelį pūkuotą kiaušinį su plonomis kojomis ir ilgu snapu, panašius paukščius pamatyti laukinėje gamtoje sunku. Kiviai Naujojoje Zelandijoje yra saugomi paukščiai.

Ir, galiausiai, avys, kurių Naujojoje Zelandijoje net kelis kartus daugiau, nei gyventojų. Kartais juokaujama, kad šioje šalyje gyvena ne žmonės, bet gyvuliai. Ir tai labai panašu į tiesą.

„Naujazelandiečiai augina labai daug avių – vienam šios šalies gyventojui tenka apie dešimt šių gyvulių, taigi iš viso jų Naujojoje Zelandijoje yra per 40 mln.“, – skaičiavo B. Vainora. Kur bepažvelgsi – pūkuotos avys ir juodai baltos karvės. Raguočių Naujoje Zelandijoje ne ką mažiau – apie 10 mln.

 

Naujoji-Zelandija-20.jpg

 

Romantiška ir paslaptinga

Pirmoji verslininko pažintis su Naująja Zelandija – knygos. „Rašytojas Žiulis Vernas, kuris tarsi enciklopedistas rašė apie augmeniją, gyvūniją, aprašė ir Naująją Zelandiją. Labai norėjau pamatyti šią šalį, nes ji man visuomet atrodė esanti labai romantiškoje, paslaptingoje vietoje – Pietų pusrutyje“, – sakė pašnekovas. Skaitant literatūrą vyrui labiausiai įsiminė šios šalies gyvūnų, paukščių aprašymai. „Naujoji Zelandija yra unikalus kraštas, nes, skirtingai nei, pavyzdžiui, Australijoje, čia nėra nė vieno nuodingo gyvio“, – įspūdžiais dalinosi B. Vainora.

Nuvykus į šalį, teko pripažinti – jokios knygos ir jokios nuotraukos neperteikia to, ką pamatai. „Naujojoje Zelandijoje yra 14 nacionalinių parkų. Daugelyje šalies vietų niekas negyvena, tik nutiesti keliai. Taip yra todėl, kad valstybės plotas yra didelis – panašus į Italijos ar Japonijos. Tuo tarpu žmonių čia tik milijonu daugiau, nei Lietuvoje“, – kalbėjo B. Vainora.

Vyras kartu su žmona ir dar keturiais draugais Naujojoje Zelandijoje praleido tris savaites, per šį laiką išvažinėjo Šiaurinę ir Pietinę, Naująją Zelandiją sudarančias, salas. „Keliavome autobusais, laivais, sykį praskridome ir nedideliu lėktuvėliu. Vykstantiems į šią šalį patarčiau būtinai aplankyti tiek Šiaurinę, tiek Pietinę salas. Jos abi skirtingos ir abi savitai įspūdingos“, – tvirtino vyras.

Vieną iš didžiausių įspūdžių kelionėje paliko tai, kad tai buvusi itin aktyvi kelionė, kurios metu daug nuvažiuota ir daug pamatyta, tačiau vaizdai nė akimirką nepabodę ir vis vienodai užgniauždavę kvapą. „Vaizdai visą laiką keitėsi, tačiau nė truputėlį nenusibodo. Tarsi būtume žiūrėję filmą. Tokios gamtos niekur neteko matyti. Važiuoji, žiūri, žaviesi ir džiaugiesi“, – kalbėjo B. Vainora.

 

Naujoji-Zelandija-3.jpg

 


Žydi paparčių žiedai

Galva Naujojoje Zelandijoje svaigo ne tik nuo gamtos peizažų, bet ir augalų gausybės bei grožio.  Čia auga kedrai, raudonmedžiai, medžiai, kurių aukštis pasiekia net 80 metrų. Be to, žydi… paparčiai. „Lietuvoje paparčiai užauga iki kelių, tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje jie nepalyginti aukštesni. Matėme ir paparčių žiedų“, – įspūdžiais dalinosi B. Vainora.

Čia yra ir greičiausiai pasaulyje slenkantis ledynas. „Franco Josepho ledynas per parą pasislenka apie 1 metrą – tai labai didelis greitis“, – aiškino verslininkas. Pasak jo, jokio kultūrinio šoko lietuviai tolimoje šalyje nepatyrė – sužavėjo šios valstybės paprastumas ir kuklumas. „Žmonės gyvena paprastuose, kukliuose, dažniausiai vieno aukšto nameliuose. Nieko iššaukiančio“, – akcentavo B. Vainora.

Jį sužavėjo ir ideali Naujosios Zelandijos švara. Pasak verslininko, naujazelandiečiai labai kovoja už gamtą ir atsakingai į ją žiūri. „Pakelėse šiukšlių dėžių nėra, tačiau nėra ir šiukšlių. Sykį, restorane pietaujant su gide, ši, pamačiusi už lango popierėlį, sako: „Negaliu taip ramiai sėdėti, mane tai nervina“. Toks požiūris, greičiausiai, yra bendra politika, įgyvendinta ne vienerius metus“, – svarstė vyras.

 

Naujoji-Zelandija-23.jpg

 

Brangi šalis

Neretai juokaujama, kad Naujoji Zelandija yra pinigų turintiems turistams arba pensininkams skirta šalis. Kad pragyvenimas šioje svajonių valstybėje brangus, įsitikino ir B. Vainora. „Naujojoje Zelandijoje labai brangūs viešbučiai. Tokį patį kambarį, koks Naujojoje Zelandijoje kainuoja apie 800 litų nakčiai, Lietuvoje galima gauti už 200 litų. Taigi – maždaug keturis kartus brangiau. Be to, viešbučiai šioje šalyje daug kuklesni, nei mūsų valstybėje“, – sakė viešbučių tinklui vadovaujantis B. Vainora.

Ne pigesnis tolimojoje valstybėje ir maistas. Pasak verslininko, antrasis patiekalas Naujojoje Zelandijoje kainuoja apie 70–80 litų, taigi maždaug dukart brangiau, nei Lietuvoje. Tačiau potyriai, įspūdžiai ir nepakartojami vaizdai, tikriausiai, yra vieninteliai tokie pasaulyje. 

 

Naujoji-Zelandija-31.jpg


Nuotraukos – Altono Zhango

 

Taip pat skaitykite:

Autostopu iki Naujosios Zelandijos

Išgyvenimas laukinėje Australijos gamtoje

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.