Prisipažinkit, kokios asociacijos iškyla išgirdus žodį „Transilvanija“? Greičiausiai – Drakula, vampyrai, na, gal dar čigonai ir plėšikai… Tačiau įsisenėjusius stereotipus paneigia apsilankymas krašte, kuriame yra persipynę daugybė skirtingų kultūrų, o gamtos grožis tiesiog užburia.
Transilvanija – Rumunijos centrinėje ir vakarinėje dalyje išsidėstęs istorinis regionas, kurio pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą reikštų „šalis už miško“. Kraštas iš tiesų yra apsuptas miškų, tarp kurių išsibarstę tradiciniai kaimai ir senoviniai miesteliai, kai kurie gyvuojantys nuo romėnų laikų.
Vokiečiai šį kraštą nuo seno vadina Siebenbürgen, arba „septynios pilys“, mat XII a. Vengrijos karalystės monarchų kvietimu čia atvykę saksų kolonistai įkūrė 7 citadeles, įtvirtinimus, kuriais buvo siekiama teritoriją apsaugoti nuo priešų iš rytų.
Padėka airių rašytojui
Netoli Brasovo miesto stūksanti legendinė Drakulos, arba Brano, pilis už savo populiarumą turėtų būti dėkinga airių rašytojui Bramui Stokeriui, kuris XIX a. sukūrė fantastinį siaubo romaną „Drakula“ apie grafą-vampyrą. Romanas ne tik tapo bestseleriu, bet ir buvo daugybę kartų ekranizuotas bei įkvėpė kitas istorijas apie vampyrus. Įdomiausia tai, jog pats autorius greičiausiai niekada taip ir nesilankė Brano pilyje.
Iš tiesų, istorinis Drakula – Valakijos regiono princas Vladas III Drakula-Tepesas – garsėjo žiaurumu. Savo priešus jis pasmerkdavo myriop sodindamas ant baslio. Istorikai teigia, jog tokiu būdu buvo nubausta iki 100 tūkstančių žmonių. Brano pilis XV a. buvo tik viena iš istorinio Drakulos būstinių.
Sumanumu, narsa ir karingumu pagarsėjusį Drakulą-Tepesą Rumunai pripažįsta tautos didvyriu ir nepraleidžia progos pasipelnyti iš „vampyro“ pėdsakais atvykstančių turistų. Nedidelio Brano miestelio gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra pilies lankytojai. Suvenyrų parduotuvėlės nukabinėtos Drakulos atvaizdais ir apstatytos jo statulėlėmis.
Maždaug už 50 km į pietus nuo Brano stovi kita pilis – kur kas elegantiškesnė ir labiau primenanti pasakų princo buveinę. Netoli Sinajos miesto esanti Pelešo (Peles) pilis buvo pastatyta XIX a. antrojoje pusėje, tačiau jos architektūrinis stilius nėra vientisas: čia yra ir gotikos, ir renesanso, ir baroko elementų. Ši pilis buvo mėgstama Rumunijos valdovų vasaros rezidencija.
Transilvanijos vokiečių sostinė – Sibiu
Istorinis Sibiu miestas, kadaise vadintas Cibinium, pasitinka gražiu senamiesčiu, grįstomis gatvelėmis, raudonų čerpių stogais, bažnyčių smailėmis ir jaukiais parkais bei sodais.
Vokiečių 1190 m. įkurtas miestas-tvirtovė netrukus išgarsėjo savo pirkliais ir amatininkais. Viduramžiais čia buvo įsikūrę net 19 skirtingus amatus reprezentuojančių gildijų. Miestą juosė tvirta gynybinė siena, kurios fragmentus galima pamatyti ir šiandien. XVIII a. mieste buvo 39 gynybiniai bokštai, iš kurių išlikę devyni. XVIII-XIX a. Transilvaniją valdant Habsburgų dinastijai, Sibiu buvo įsikūręs austrų gubernatorius.
Ir šiandien nemažą miesto gyventojų dalį sudaro etniniai vokiečiai, miestą vadinantys savu vardu – Hermannstadt.
Sibiu paskelbus 2007 metų Europos kultūros sostine, mieste buvo atlikta daugybė rekonstrukcijų, tad dabar senamiestis atrodo nepriekaištingai. Viena iš miesto įžymybių – barokiniai Brukentalio rūmai, kuriuose įsikūręs Nacionalinis muziejus. Jame sukaupta vertinga dailės, skulptūrų, meno dirbinių kolekcija.
Kalnų žavesys
Rumunijoje kalnai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Kalnuotasis Transilvanijos regionas neretai vadinamas Šveicarija Karpatuose. Tarp Brasovo ir Sibiu driekiasi vaizdingi Fegerašo (Fagaras) kalnai, populiarūs žygeivių tarpe, o žiemą čia atvyksta kalnų slidinėjimo sporto mėgėjai.
Pietų Karpatų kalnynui priklausantys kalnai džiugina baltuojančiomis smailėmis, siaurais tarpekliais, šniokščiančiais kriokliais ir ledynų suformuotais ežerais. 1800-2200 m aukštyje tyvuliuoja per 60 ežerų, kurių didžiausias yra Balea. Aukščiausia viršukalnė – 2544 m aukščio Moldoveanu kalnas, kurio apylinkės apraizgytos žygeivių takais.
