Į Šiaurę nuo Katalonijos sostinės Barselonos esanti Žirona (Girona) garsi jaukiu senamiesčiu su siauromis gatvelėmis, menančiomis miesto įkūrėjų romėnų pėdsakus. Iš tolo šviečia balsvi ant stačios kalvos įsikūrusio miesto bažnyčių bokštai.
Kiekvieną pavasarį senamiesčio kiemai, gatvelės, skersgatviai ir istoriniai pastatai paskęsta tūkstančių gėlių žieduose. Šiemet, nuo gegužės 8 d. visą savaitę trukusi gėlių šventė „Temps de Flors“ – jau 55-oji. Įvairūs menininkai iš gėlių žiedų sukūrė per 80 kompozicijų ir meninių instaliacijų.
Net ir pliaupiantis lietus nesugebėjo nustelbti pakylėtos nuotaikos, užplūdusios klaidžiojant po vingrias senamiesčio gatveles ir stebint gėlių žiedais papasakotą miesto istoriją.
Istorines Žironos sienas apraizgė baltos medžių šakos. Einant aplink miestą įrengtu archeologiniu keliu galima išvysti ir romėnų statytų gynybinių sienų liekanas.
Žironos katedros laiptus papuošė baltų gėlių kompozicijos. XI-XVII a. statytos katedros nava, kurios plotis siekia beveik 23 metrus, yra plačiausia gotikinės architektūros nava pasaulyje.
XII a. arabų pirčių (Banys Arabs) baseinėlius užpildė tarsi šaltiniai čiurlenančios smulkiažiedžių gėlyčių kompozicijos. Buvusioms pirtims prigijo arabų pirčių pavadinimas, nors jos buvo pastatytos praėjus keliems šimtmečiams po to, kai maurai paliko šį kraštą.
Nedideliame kiemelyje nutūpė šimtai saulėgrąžų. Žironos žydų kvartalas El Call yra vienas geriausiai išlikusių Europoje. Žydai čia gyveno nuo IX a. pabaigos, tačiau XV a. pabaigoje buvo ištremti iš šalies.
Upeliu bėgančios pėdutės pasipuošė gvazdikų žiedais.
