Kelionės į piligrimines vietoves nėra įprastos turistinės ekskursijos. Nors žymiausios šventos vietos pritraukia ir minias smalsių turistų, maldininkai čia atvyksta vedami dvasinių paskatų, ieškodami vidinės ramybės, norėdami pasimelsti ir pabendrauti su Dievu.
Čenstachova
Lenkijos pietuose esanti Čenstachova (Czestochowa) neretai vadinama dvasine šalies sostine. Į šią šventą vietą atvyksta maldininkai iš viso pasaulio aplankyti turtingiausią Lenkijos vienuolyną Jasna Gora, kuriame yra stebuklingas „Juodosios Madonos“ paveikslas. Vienuolynas ir bažnyčia čia iškilo XIV a. Pasakojama, jog stebuklingąjį paveikslą nutapė Šv. Lukas ant stalviršio šventosios šeimos namuose. Tačiau meno kritikai teigia, jog šis paveikslas buvo nutapytas bizantiečių VI-IX a.
Montseratas
Netoli Barselonos aukštai kalnuose įsikūręs Montserato vienuolynas yra švenčiausia Katalonijos vieta, kasmet pritraukianti apie 2 mln. lankytojų. Ant stačių „dantytuoju“ praminto kalno uolų vienuolynas buvo įkurtas XI a. Montserato vienuolyno bažnyčioje saugoma medinė „Juodosios madonos“ skulptūra, prie kurios kasdien išsirikiuoja milžiniška maldininkų ir šiaip smalsuolių eilė. Pasakojama, kad Šv. Luko sukurtą statulėlę piemenys kadaise rado kalno oloje. Mokslininkai statulėlę datuoja XII-XIII a. Kasdien po vidudienio mišių vienuolyno bažnyčioje gieda berniukų choras – teigiama, jog tai yra seniausias berniukų choras Europoje.
Medjugorjė
Bosnijoje-Hercegovinoje esanti Medjugorjė garsi stebuklingais Mergelės Marijos apsireiškimais. Šešiems vaikams šioje vietoje 1981 m. apsireiškė Dievo Motina. Dabar tai yra viena iš gausiausiai piligrimų lankomų vietų Europoje. Maldininkai kartu meldžiasi bažnyčioje, lanko Kryžiaus kalvas Krizevac.
Šv. Jokūbo kelias
Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) – tai piligriminis kelias, nusidriekęs nuo Prancūzijos-Ispanijos sienos iki Santiago de Compostela katedros. Šv. Jokūbo keliu maldininkai keliauja jau apie 800 metų, mat XII a. popiežius šį miestą paskelbė šventuoju. Viduramžiais piligrimystė reiškė ėjimą Šv. Jokūbo keliu. Palei šį kelią yra apie 1800 pastatų, turinčių didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę. Maldininkai gali rinktis iš keleto įvairaus sudėtingumo maršrutų, tačiau galutinis tikslas yra Santiago de Compostela katedra, kurios kriptoje ilsisi Šv. Jokūbo palaikai.
Lurdas
Lurdas – tai Prancūzijos pietvakariuose esantis miestelis, šalia kurio esančioje oloje mergaitė Bernadetė 18 kartų išvydo Mergelės Marijos apsireiškimus (1858 m.). Oloje yra gydomųjų galių turintis šaltinis, sutraukiantis daugybę maldininkų, tikinčių šaltinio stebuklingomis galiomis. Žmonės iš viso pasaulio į šią vietą atvyksta tikėdami stebuklingais išgijimais.
Vatikanas
Romos mieste esantis Vatikanas yra mažiausia valstybė pasaulyje. Vatikane yra svarbiausia katalikų šventovė – Šv. Petro bazilika bei popiežiaus rezidencija. Šv. Petro bazilika – tai didžiausia pasaulyje katalikų bažnyčia, jos požemiuose palaidota daugelis popiežių. Šv. Petras laikomas pirmuoju Romos katalikų bažnyčios popiežiumi. Vatikane kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių, o katalikiškų švenčių metu į Šv. Petro aikštę susirenka minios tikinčiųjų.
Fatima
Į šiaurę nuo Lisabonos esanti Fatima – viena švenčiausių vietų pasaulyje. Šioje vietovėje 1917 m. trims vaikams piemenėliams šešis kartus apsireiškė Dievo Motina. Šventoje vietoje buvo pastatyta Rožinio bazilika. Teigiama, kad nemažai žmonių, apsilankiusių Fatimoje, pasveiko. Apsireiškimo koplyčią kasmet aplanko apie 4 mln. maldininkų.
Taizė
Prancūzijos Burgundijos kalnuose esantis nedidelis Taizė kaimelis garsus čia įsikūrusia tarptautine ekumenine bendruomene. Į Taizė daugiausia vyksta jaunimas, norintis pabūti kartu su bendruomene ir kartu ieškoti bendrystės su Dievu, gyvenimo prasmės. Tikintiesiems siūloma atvykti bent savaitei, kurios metu jaunuoliai meldžiasi, dalyvauja diskusijose, mokosi giesmių, pasineria į apmąstymus ir ieško vidinės ramybės.
Kryžių kalnas
Maždaug už 7 km į šiaurę nuo Šiaulių esantis Kryžių kalnas yra gausiai lankomas maldininkų iš viso pasaulio. Čia kasmet atvyksta apie pusę milijono žmonių. XIX a. viduryje Kryžių kalne tebuvo 20 kryžių. Vėliau jų čia pastatyta vis daugiau ir daugiau, ir, nors tarybų valdžios metais buvo draudžiama statyti kryžius, jų skaičius 1990 m. viršijo 50 tūkstančių. 2007-aisiais Kryžių kalne suskaičiuota apie 200 tūkstančių kryžių.
Taip pat skaitykite:
