Prancūzijoje gyvenusi lietuvė: tai ne meilės, o nuotykių šalis

Autorius: Rūta Juozapaitytė | Kelionių manija , 2013, Liepos 23d.
Prancūzija pagauna ir niekada nepaleidžia. Šiai minčiai tikrai pritartų 21 metų Ermina Vilčinskaitė, pusę metų gyvenusi rytinėje Prancūzijos dalyje – Lione.
Po mokyklos Ermina labai norėjo studijuoti ispanų ir anglų kalbas, tačiau nepavykus įstoti į trokštamą specialybę pasirinko klasikinę (lotynų ir senovės graikų) filologiją. Tiesa, neilgai trukus pajautė, kad vis dėlto širdis krypsta kitur. Šiuo metu mergina Vilniaus universitete studijuoja prancūzų kalbą.
Per pusmetį, praleistą Prancūzijoje, Ermina tikina labiausiai išmokusi kantrybės. Nors Lietuvoje ir mokėsi prancūzų kalbos, suprasti vietinius jai ne visada buvo paprasta. Kartu Prancūzijoje ji gilino ir ispanų kalbos žinias, tad pasakoja, kad nuo kalbos maišalynių kartais labai pavargdavo, tačiau nauda, kurią gavo – neįkainojama. 
Patarė pamatyti Lioną
Ermina kartu su draugais Prancūzijoje stengėsi patirti kuo daugiau nuotykių ir išvysti kuo gražesnių vaizdų. Laisvą nuo mokslų laiką mergina praleisdavo parkuose, važinėdavo viešaisiais dviračiais. Pasirodo, Lionas pasižymi būtent tuo, kad jame dviračių sistema yra išvystyta geriausiai Europoje.

„Lione esančiuose senuose pastatuose yra daug paslėptų tuneliukų, kuriais gali labai sutrumpinti savo kelią. Jie buvo pastatyti prieš daugybę amžių, kai dar nebuvo automobilių, tam, kad žmonės galėtų lengviau pasiekti savo tikslą. Kaip žinia, Lionas yra kalnuotas miestas, tad ne visada ir visur galima praeiti ar pravažiuoti. Kai kurie tuneliai yra tiesiog gyvenamųjų namų vidiniuose kiemuose arba kaip kitaip paslėpti. Tad geriausia jų ieškoti prieš tai pasirūpinus žemėlapiu su senamiesčio schema“, – patarė Ermina.

7prancuzija1.jpg 

Paryžius – pervertintas 
„Lionas išsiskiria tuo, kad ten be galo daug jaunimo ir studentų iš viso pasaulio. Jei neklystu, jis pirmauja Prancūzijoje pagal atvykstančių studijuoti užsieniečių skaičių. Taip pat, mano nuomone, Lionas yra žymiai gražesnis, jaukesnis ir šiltesnis nei Paryžius. Aišku, viešnagė Prancūzijos sostinėje man labai patiko, bet, jei turėčiau galimybę rinktis tarp šių dviejų miestų, tikrai rinkčiausi gyvenimą Lione“, – netikėtą savo sprendimą išsižadėti turistų taip gausiai lankomos meilės sostinės paaiškino Ermina. 
Ji tuoj pat pagrindė mitą, kad Prancūzija – įsimylėjėlių Meka. Anot merginos, sakyti, kad Prancūzija yra meilės šalis, tikrai negalima.

„Nesutinku su tuo, nes manau, kad jei šalia turi mylimą žmogų, tai meilės miestu gali paversti ir Joniškį. Tai, kad tavo nuotraukos panoramoje bus Eifelio bokštas esmės per daug nekeis. Na, gal tik tiek, kad turėsite daug atsiminimų ir įspūdžių“, – kiek kritiškai Paryžiaus pasididžiavimą įvertino mergina.

 

7prancuzija2.jpg 

Į svajonių miestą atlydėjo studijos
„Kad ir kaip kvailai tai nuskambėtų, jaučiau kažkokį pašaukimą,“ – paklausta, kodėl vis dėlto pasirinko prancūzų kalbą, paatviravo mergina. Ji prisipažino, kad turbūt meilę šiai šaliai paskatino kelios trumpos kelionės į ją. 
Tačiau apsigyventi Prancūzijoje pusmečiui pavyko tik išvykus su studentų mainų programa. Kadangi Erminai teko pasimokyti ir Lietuvoje, ji tikina iš karto pajutusi, kad Prancūzijoje mokymosi sistema – kur kas kitokia. 

„Mokymosi sistema šiose šalyse tikrai skiriasi. Pradedant vertinimu, baigiant studentų-dėstytojų santykiais. Mes turime dešimtbalę vertinimo sistemą, o prancūzai – dvidešimtbalę. Paskaitos šiek tiek ilgesnės – jos trunka 1 val. 45 min. Jie turi žymiai daugiau atostogų bei egzaminus laiko anksčiau nei studentai Lietuvoje“, – naujai pažinta mokymosi sistema džiaugėsi mergina.

 

7prancuzija-lionas.jpg 

Prancūzai kultūringumu nesužibėjo

Prancūzus studentus ji apibūdina kaip laisvesnius negu lietuviai, tačiau ir nelabai mandagius.
„Lietuvoje studentai gal kiek kultūringesni. Per paskaitas sėdi ramūs, susikaupę, atlieka užduotis, kurias jiems duoda dėstytojas, jo klauso. Prancūzai labiau linkę pasireikšti nebent tada, kai yra aptariama kokia nors tema, reikalaujanti diskusijos. Tada tai jau nebesupranti, kuris ką ir nori pasakyti… Visi nori diskutuoti, nesvarbu, ar į temą, ar ne, svarbu garsiai ir visiems kartu. Jei dėstytojas nesudrausmintų, tai visą paskaitą taip ir jaustumeisi kaip tarp pradinukų. Jie jaučiasi laisvesni, kartais gal per daug laisvi. Dėstytojas jiems nėra labai didelis autoritetas“, – skirtumus tarps prancūzų ir lietuvių vardijo mergina.
Bendrabučiai primena viešbučius
Vos atvykusi Ermina apsigyveno studentų bendrabutyje, kurį vadina „studentų rezidencija“. Kaip pati pasakoja, sąlygos ten – nepalyginamai geresnės nei Lietuvoje. 
„Bendrabučiai buvo nuostabioje miesto vietoje, kalno viršūnėje. Pro savo virtuvės langą galėjau matyti Alpes. Kainos čia priklauso nuo kambario „lygio“, panašiai kaip viešbučiuose. Pavyzdžiui, patys pigiausi buvo įprasti mums pastatai, kuriuose yra ilgi koridoriai ir daugybė atskirų studentų kambarėlių. Studentams juose tenka dalytis bendromis virtuvėmis, kurių kiekviename aukšte po dvi, bei dušais ir tualetais,“ – pasakojo mergina.
Ji gyveno kiek prabangesniame „Unité de vie“ kambaryje. Gyvenimas tokio tipo kambariuose – tarsi mažuose butuose. Penki žmonės, turintys atskirus kambarius, į kuriuos pašaliniai asmenys įeiti negali, naudojasi atskira virtuve, kartu dalijasi tik dušu ir tualetu.
„Jei turi daugiau pinigų, gali gyventi pastatuose, kuriuose kambariai modernūs, šiuolaiškai sutvarkyti, spalvingi ir panašiai. Jame turi atskirą vonios kambarėlį tik tau vienam, tektų dalintis tik virtuve su kitais „koridoriaus draugais“. Na, ir pats brangiausias tipas – „Arche Agrippa“. Jame tu jau turi viską: tai tarsi mažas loftas, kuriame ir tavo miegamasis, ir virtuvė, ir vonios kambarys priklauso tik tau vienam“, – apie prabangiausius Liono studentų bendrabučio kambarius pasakojo Ermina.
„Mano namai čia, Prancūzijoje!”
„Aš tiesiog dievinu Prancūziją! Į Lietuvą grįžti visiškai nenoriu, nes mano namai čia. Čia gausu kavinukių, restoranų, barų, aludžių ir kitų pasisėdėjimo vietų. Naktinis Liono gyvenimas – puikus ir spalvingas, daug naktinių klubų. Prancūzija man kartu ir šalis su turtinga maisto bei gėrimų kultūra. Žmonės malonūs. Tiesa, kartais erzina, kai jie būna perdėtai mandagūs. Tačiau man patinka viskas: pradedant oru, baigiant tradicijomis“, – emocijų neslėpė mergina.

Dabar ji Prancūziją vadina savo namais. Ir nors vasaros metu dirba Norvegijoje, į Prancūziją žada sugrįžti tuoj po studijų Lietuvoje. 

 

7prancuzija.jpg 

Nuotraukos iš Erminos asmeninio archyvo
Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos