Studijos Norvegijoje – ne vien dėl žinių

Autorius: Rūta Juozapaitytė | Kelionių manija , 2013, Liepos 01d.

Pusę metų pagal mainų programą Norvegijoje, Voldos mieste, studijavusi Urtė Milkintaitė sutiko papasakoti apie tai, kodėl verta išbandyti mokslus svečioje šalyje ir palyginti, kuo skiriasi Lietuvos ir Norvegijos švietimo sistemos. Pasak Urtės, kuri prieš tai studijavo Klaipėdos universitete, sunku net įsivaizduoti, kaip žurnalistikos studijos gali skirtis skirtinguose regionuose.

Kodėl pasirinkai studijas Norvegijoje?

Nesumeluosiu, jei pasakysiu, kad studijos Norvegijoje pačios pasirinko mane. Tikėjausi išvažiuoti į Švediją, bet taip jau aplinkybės susidėliojo, kad atsidūriau Norvegijoje.

Papasakok apie universitetą, kuriame mokeisi, kaip jis atrodo, kiek jame studentų, kokios specialybės vyrauja?

Universitetas labai modernus, skandinaviško dizaino. Ilgai džiaugėmės, kad auditorijose vietoj paprastų kėdžių stovi tokios, ant kurių gali suptis.

O jei kalbant iš oficialiosios pusės, tai čia yra keturi fakultetai – menų ir fizinio lavinimo, medijų ir žurnalistikos, socialinių mokslų ir istorijos bei humanitarinių mokslų ir pedagogikos. Visoje Norvegijoje Volda labiausiai garsėja dėl savo žurnalistikos studijų, nes daugybė įtakingų ir svarbių šiai šaliai žurnalistų baigė būtent šį universitetą. Mano aplinkoje taip pat buvo daug studentų, kurie studijuoja pedagogiką, animaciją, kalbas, muziką. Iš viso universitete mokosi apie 3500 studentų, 120 iš jų pagal mainų programas.

Ar kilo kažkokių sunkumų, pradėjus studijas Voldoje?

Pradžioje jaučiau labai didelį nuovargį iki tol, kol smegenys priprato informaciją priimti anglų kalba. Kiekviename žingsnyje turėjome apmokymus, kur, ką ir kaip daryti, tad didesnių sunkumų nebuvo.

Ar Norvegijoje studentas gali naudotis studento pažymėjimu? Kokios nuolaidos suteikiamos su juo?

Prieš važiuodama čia užsisakiau International student card (ISC), bet ja pasinaudojau tik vieną kartą, pirkdama autobuso bilietą iš Oslo į Voldą. Atvažiavusi čia pačią pirmą dieną gavau pažymėjimą, jog esu Voldos universiteto studentė. Jis suteikė man 25% nuolaidą transportui ir buvo kaip raktas norint patekti į universiteto pastatą po 17 val. Beje, universiteto patalpomis galima naudotis visą parą.

Kuo skiriasi ir kuo panašios studijos Norvegijoje ir Lietuvoje?

Kadangi panašumų mažiau, tai pradėsiu nuo jų. Studentai visur yra tokie patys. Tiek ir Norvegijoje, tiek ir Lietuvoje jie daugybę darbų atidėlioja. Tad sesija dažnam būna tikrų iššūkių metas. 

Pirmas ir didžiausias skirtumas, kad dėstytojai Voldoje tikrai neriasi iš kailio, jog įkvėptų studentus domėtis jų mokomu dalyku. Jie yra tikri savo srities specialistai. Dažnai teorinę paskaitos dalį iliustruoja pačių atliktais darbais. 

Pats universitetas įkurtas labai mažame miestelyje turinčiame tik 7000 gyventojų. Tai motyvuotam studentui padeda koncentruotis ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. 

Paskaitų čia buvo mažiau nei Lietuvoje, per semestrą mokiausi tik du dalykus, bet laiko įgyvendinti paskirtoms užduotims reikėjo žymiai daugiau.

 

8studijos-uzsienyje-volda.jpg 

Teko girdėti, kad Voldos universitete ypač daug dėmesio skiriama praktikai, ar tai tiesa? Kaip manai, tai pliusas ar minusas?

Prieš atvažiuodama iš draugų girdėjau lygiai tą patį, bet dabar suprantu, jog tai nebuvo tikslus įvardijimas. Iš tiesų, Voldos universitete labai daug dėmesio skiriama kūrybiško mąstymo ugdymui. Juk ir praktinę užduotį įmanoma atlikti nieko gero neišmokstant. O čia labiausiai esi vertinamas už atrastą kitokį požiūrio kampą, už idėjos grynumą bei vientisumą. 

Manau, kad tai yra labai gerai, ne vien dėl to, kad žmonės mėgsta būti maloniai nustebinti kūrybiškais sprendimais, bet ir dėl to, jog tai leidžia pasijusti kūrėju, suteikia didesnį visavertiškumo jausmą.

Ar sutikai daug studentų iš kitų šalių, ne Norvegijos? Kaip sekėsi pritapti?

Bendrabutyje, kuriame gyvenau, didžioji dalis studentų buvo „erasmusai” (studijų mainų programos pavadinimas – aut. Past.), tad gaila, jog mažiau teko bendrauti su norvegais. Pritapti buvo lengva nes, tiesą pasakius, europiečiai ne taip jau ir skiriasi vieni nuo kitų, na gal truputėlį ispanai savo temperamentu.

Kaip apibūdintum akademinei bendruomenei priklausančius norvegus?

Jie darbštūs, bet jei kažkas nepasiseka – už tai nesmerkia, kritiką išsako labai subtiliai. Kaip ir visiems norvegams, jiems būdingas santūrumas ir nedrįsčiau to vadinti nedraugiškumu.

Kaip vyksta paskaitos?

Kiekvienas dėstytojas turi savo individualų paskaitos vedimo braižą, bet dažniausiai pasitaikantis variantas – tai, kad pusę laiko jie skiria teorijai, o kitą pusę studentų namų darbų aptarimui. Panašiai kaip ir Lietuvoje. Labiausiai mums neįprasta buvo tai, kad kas 45 min. jie daro 5 min. pertrauką, tai padeda išlaikyti dėmesio koncentraciją.  

 

Kaip į studentus reaguoja dėstytojai?

Dėstytojai yra draugiški, pasipūtėlių sutikti neteko, bet, manau, kad ir ten tokių esama. Kažkokio labai stebuklingo santykio nepastebėjau, visur galioja tie patys bendražmogiški dėsniai, tiek ir Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje.

 

Ko išmokai per šį pusmetį?

Turėjau dviejų dalykų paskaitas – fotožurnalistikos ir leidinių maketavimo. Tad dabar jau žinau, kaip dirbti su „InDesign” ir „Photoshop” programomis. Manau, kad tai tikrai pravers ateityje. 

 

Kaip manai, kodėl studijos užsienyje yra tokios populiarios? Kas dėl to kaltas? O galbūt tuo reikėtų džiaugtis?

Manau, kad žmonės studijuoti į užsienį važiuoja ne vien tiktai dėl žinių, juk lygiai tą pačią informaciją gali gauti skaitydamas užsienio literatūrą ir naršydamas internete. Važiuoti į užsienį skatina smalsumas patirti kažką naujo, suprasti, kaip gyvena žmonės kitose šalyse. Tai duoda kontekstą tavo turėtam supratimui apie save ir savo gimtinę. Pradedi suvokti, kaip yra ir kaip galėtų būti geriau. Išvažiuoti studijuoti į užsienį, žinoma, kad reikia, tik reikia nepamiršti ir grįžti, nes esminiai dalykai vis dėl to pasilieka ten, kur gimei. 

Ar nekilo pagunda tęsti studijas Voldos universitete? Kodėl?

Gal ir smagu būtų pasilikti ten studijuoti, bet namai, nors ir ant pilko lauko, šaukia atgalios. Jei tai būtų mano pirmieji studijų metai, galbūt tai padaryti norėčiau labiau, bet dabar jaučiu, jog esu čia tik svečias. 

 

Taip pat skaitykite kitus Urtės įspūdžius iš Norvegijos

Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos