Ne tik didžiausia Graikijoje, bet ir saulės bei gero oro nešykštinti sala – tai uolėtoji Kreta, žadanti ne tik puikius paplūdimius, bet ir nuotykių kupiną žygį ilgiausiu Europos tarpekliu, dailius senovinius miestelius, turtingą kultūrinį palikimą ir, be abejo, gardų tradicinį graikų maistą.
Samarijos tarpeklis
Vieni Samarijos tarpeklį vadina Nr.1 atrakcija Kretos saloje, kiti – eiliniu „žvyro karjeru“. Tačiau išbandyti savo jėgas ir pėsčiomis įveikti ilgiausią Europos tarpeklį verta vien jau dėl galimybės pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais ir išvysti siauriausią vos 3 m pločio tarpeklio vietą – Geležinius vartus. Vis tik, pasiryžusieji šiam žygiui turėtų realiai įvertinti savo galimybes ir tinkamai tam pasirengti. 16 km pėsčiomis kepinant kaitriai Viduržemio jūros saulei – nemenkas išbandymas.
Knoso rūmai
Visai greta Kretos sostinės Herakliono yra žymiausia salos archeologinė vietovė – Knoso rūmų, statytų apie 1900 m. pr. Kr, griuvėsiai. Mino kultūra laikoma pirmąja Europos civilizacija. Būtent Kretos salos Knoso rūmuose karaliavo legendinis karalius Minas. Anot legendos, Mino sūnus Minotauras buvo pusiau žmogus, pusiau bulius ir gyveno šių rūmų požemių labirinte. Nors iki šių dienų išlikę tik rūmų griuvėsiai, tačiau tai, be abejo, yra viena svarbiausių archeologinių vietovių Europoje. Archeologiniai radiniai, aptikti Knoso rūmuose, saugomi Herakliono archeologijos muziejuje.
Kretos salos vakarinėje dalyje esanti Chanija – tipiškas venecijiečių miestas, išsaugojęs viduramžių autentiką. Nepraleiskite progos pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, kuriose apstu suvenyrų pardavėjų. Šios siauros gatvelės, nedidelės bažnytėlės, elegantiški namai, dailus senasis uostas su švyturiu – visa tai yra venecijiečių palikimas, kurie čia viešpatavo 12-17 a. Uoste išlikusi ir turkiška Janisario mečetė.
Retimnas
Į rytus nuo Chanijos miesto, Kretos šiaurinėje pakrantėje įsikūręs Retimnas taip pat išsaugojo žavų senamiestį. Retimno puošmena – venecijiečių tvirtovė, iškilusi ant kalvos. Ši 16 a. tvirtovė kadaise gynė venecijiečių uostą nuo piratų bei turkų antpuolių. Šiandien už masyvių tvirtovės sienų nedaug kas išliko, tačiau nuo jų atsiverianti miesto ir pakrantės panorama – puiki.
Heraklionas
Kretos salos sostinė ir didžiausias miestas iš pradžių gali pasirodyti pernelyg triukšmingas ir chaotiškas. Tačiau čia taip pat išlikę venecijiečių viešpatavimo liekanų, pavyzdžiui, 16 a. Herakliono uosto tvirtovė. Kita svarbi lankytina vieta Kretos sostinėje – Archeologijos muziejus, kuriame saugomi Mino civilizacijos archeologiniai radiniai.
Faistas
Salos centrinėje dalyje esanti Faisto (Phaestus) archeologinė vietovė taip pat primena Mino civilizacijos laikus, kuomet čia buvo įsikūrusi viena didžiausių salos gyvenviečių. Čia buvo aptikti net dvejų rūmų griuvėsiai. Atokiau nuo Faisto išlikę Gortinos miesto griuvėsiai.
Matala
Kretos salos pietinėje pakrantėje esanti Matala garsi įspūdinga smiltainio atodanga, kuri tarsi sūris su skylutėmis plyti smėlėtame paplūdimyje. Šioje atodangoje prieš kelis tūkstančius metų buvo laidojami romėnai, kapavietes iškertant uoloje. O septintajame dešimtmetyje Matala buvo pamėgta hipių. Iki šių dienų čia kasmet rengiamos hipių stovyklos.
Dzeuso ola
Kretos sala laikoma legendine graikų dievų tėvo Dzeuso gimtine. Anot mitologijos, Dzeusas gimė rytinėje salos dalyje esančio Lasiti plokščiakalnio Dikti kalno oloje. Olą galima aplankyti netoli Psyhro kaimelio ir pasigrožėti stalagmitais bei stalaktitais. Manoma, kad ši ola kadaise buvo kulto vieta.
Elafonisio sala
Elafonisio sala, esanti Kretos pietvakarinėje pusėje, garsi nuostabiais balto ir rožinio (!) smėlio paplūdimiais. Subalansuota tiems, kurie nori pasidžiaugti gamta – čia rasite tik jūrą, smėlį ir saulę. Na, gal dar kelias tavernas.
Spinalongos sala
Spinalongos sala, esanti prie pat Kretos krantų salos rytuose ties Elounda, garsi venecijiečių tvirtove. Ši ant uolų 1579 m. iškilusi tvirtovė ilgus šimtmečius buvo laikoma neįveikiama. Venecijiečiai čia ilgiausiai atlaikė turkų puolimą, kuomet visa Kretos sala jau buvo užpuolikų valdžioje. Tvirtovėje iki pat 20 a. vidurio buvo laikomi raupsuotieji.
Nuotraukos kelioniumanija ir Freeimages.com
Kelionių portalo kelioniumanija informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija sutikimo draudžiama.
