Budapeštui, Vengrijos sostinei apibūdinti, galima rasti daugybę epitetų. Vieniems tai – karališkas miestas, viliojantis didinga architektūra. Kitiems – SPA miestas su dešimtimis natūraliai trykštančių geoterminių šaltinių ir šimtamečių pirčių bei baseinų. Dar kitiems – nemiegantis pasilinksminimų ir vakarėlių miestas, viliojantis į netradicinius ruined pubs.
Balatono ežeras nuo tikrų jūrų nutolusioje Vengrijoje dažnai romantiškai vadinamas „vengriškąja jūra“. Nuo 18 a. ežero pakrantė nutūpė vilomis ir SPA kurortais. Vienas žymiausių Balatono pakrantės kurortų – Siofokas, garsėjantis paplūdimiais ir naktiniu gyvenimu, pramintas Balatono sostine.
Ties Dunojaus kilpa, vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Budapešto įsitaisęs istorinis Sentendrės miestas – tikras perliukas saldumynų mėgėjams. Sentendrė garsėja ne tik dailiu senamiesčiu, bet ir marcipanais. Mieste įsikūręs Marcipanų muziejus, o saldumynus išties labai mėgstate, užsukite dar ir į Dobošo šokolado muziejų, kuris supažindina su legendinio vengriško šokoladinio pyrago istorija.
Viena žymiausių Vengrijos pilių – tai ties Dunojumi ant kalvos stūksanti Višegrado pilis. Didingos citadelės griuvėsiai mena 14 amžių, kuomet Višegradas buvo Vengrijos sostinė. Pilį sudaro dvi dalys – aukštutinė ir žemutinė. Nuo aukštutinės pilies bokštų atsiveria įspūdinga Dunojaus vingio panorama.
Didžiausias Europos geoterminis ežeras telkšo ne kur kitur, o Vengrijoje, kurioje iš viso priskaičiuojama per 1000 geoterminių šaltinių. Hevizo ežeras, pripildytas iš žemės gelmių trykštančio natūraliai mineralinio vandens – jo temperatūra yra apie +38°C, todėl ežere galima maudytis ištisus metus. Gydomasis ežero vanduo prisotintas karbonatų, kalcio, magnio ir kitų mineralų, dėl to šio vandens terapija tinkama gydyti įvairioms ligoms, tiesa, rekomenduojama ežere per ilgai neužsibūti.
Hevizo ežeras – didžiausias geoterminis ežeras Europoje
Vynuogynų supamas Egeris – vienas iš Vengrijos vyndarystės centrų. Virš miesto iškilusi didinga Egerio viduramžių pilis. Egeris taip pat garsėja ir pirčių tradicijomis, o už keleto kilometrų nuo Egerio trykšta įspūdingi terminiai šaltiniai – Egerszalok, kurie savo išvaizda primena garsųjį Pamukalės kalną Turkijoje.
Vienas gražiausių Vengrijos miestelių, kalvų ir vynuogynų supamas Pečas, kuris keltų buvo įkurtas prieš kelis tūkstančius metų. Jau viduramžiais Pečas tapo mokslo centru, nes čia 1367 m. buvo įkurtas pirmasis Vengrijos universitetas. Peče išlikęs Sopianae ankstyvosios krikščionybės nekropolis yra saugomas Unesco. Be to, Pečas laikomas turtingiausiu turkiškosios architektūros miestu Vengrijoje.
Tokajus yra Vengrijos vynininkystės rajono centras. Čia gaminamas desertinis Tokaj vynas, kuris yra vienas žymiausių vengriškų produktų visame pasaulyje. Tokajuje verta aplankyti vietines vyno daryklas, kuriose rengiamos vyno degustacijos.
Agleteko urvai stūkso Vengrijos šiaurėje – tai viena didžiausių olų sistemų Europoje, saugoma Unesco. Šiose įspūdingose olose galima išvysti požeminio pasaulio grožį – aukščiausią pasaulyje stalagmitą, kurio aukštis sudaro 25 metrus, taip pat požeminius ežerus bei krioklius.
Unesco saugomas etnografinis Holoko kaimas yra puikus tradicinės 17-18 a. vengrų architektūros pavyzdys. Šiaurinėje Vengrijos dalyje esančiame bažnytkaimyje išlikę 55 autentiški baltutėliai gyvenamieji namai bei ūkiniai pastatai. O ant kalvos stūkso viduramžių pilies griuvėsiai. Holoko taip pat garsėja Velykų tradicijomis.
