Korčula – viena didžiausių Adrijos jūros salų Kroatijos pakrantėje, priklausanti Dalmatijos salynui. Korčula yra mėgstama poilsiautojų dėl smėlio paplūdimių. Be to, čia galima pasigėrėti išties nuostabiais skardžiais. Vis tik, trys pagrindiniai dalykai, kuriais garsėja ši sala, yra Korčulos miestas, viduramžių keliautojas Marco Polo ir Moreška, arba „kardų šokis“

Sala yra apie 47 km ilgio ir vidutiniškai 7-8 km pločio. Nuo žemyninės Kroatijos pakrantės Korčulos salą skiria Pelješaco sąsmauka. Korčulos saloje iš viso gyvena apie 16 tūkst. gyventojų. 

Antikos laikais sala buvo vadinama Juodąja sala, nes joje plytėjo tamsiai žali pušynai ir ąžuolynai, o ir iki šių dienų salos žemė yra itin derlinga, čia auginami vaizmedžiai, daržovės, alyvmedžių giraitės bei vynuogynai.

Korčulos miestas apsuptas 13 a. statytos gynybinės sienos. Miesto puošmena – gotikinė Šv. Morkaus katedra. Korčulos senamiesčio išplanavimas, pažvelgus iš viršaus, yra taisyklingas ir primena žuvies skeletą – taip užtikrinamas natūralus siaurų gatvelių vėdinimas karštomis vasaros dienomis.

Manoma, jog Korčuloje gimė žymus Viduramžių keliautojas Marco Polo, tačiau ši versija nėra patvirtinta. Nepaisant to, Korčuloje yra įkurtas Marco Polo namas, kuriame eksponuojama medžiaga, susijusi su šio keliautojo klajonėmis po Aziją.

Korčuloje kasmet vyksta viena iš didžiausių Kroatų liaudies švenčių – Moreška, arba „kardų šokis“. Tradiciškai ši riterių šventė švenčiama liepos 27 d., tačiau visą vasarą kiekvieną ketvirtadienį galima išvysti specialiai turistams rengiamą šventę.

Didžiausias Korčulos salos miestelis – tai Vela Luka, kuris įsikūręs salos vakaruose ties dailia įlanka. Išvertus iš kroatų kalbos, Vela Luka reiškia didysis uostas.

Korčulos salos klimatas yra Viduržemio jūros, čia vidutinė liepos mėnesio temperatūra sudaro apie +27 laipsnius šilumos, o sausio – apie +10 laispnių C. 

Korčulą galima pasiekti plaukiant keltais iš Dubrovniko, Zadaro, Splito, Rijekos ar kitų Kroatijos uostų. 

Užsisakykite oro linijų bilietus čia

Susiję straipsniai

Bračo sala

Trečia pagal dydį Adrijos jūroje Bračo sala į ilgį nutįsusi tik apie 40 km, tačiau kartu yra aukščiausia šios šalies sala. Vidovicos viršūnė Vidova Gora plokščiakalnyje kyla į 778 m aukštį. Nuo šio plokščiakalnio atsiveria ne tik Bračo salos panorama, bet ir kaimyninių salų pakrantės.  …

Pag

Pago salos pakrantė yra ilgiausia iš visų Kroatijos salų, mat jai būdingos įlankėlės, užutėkiai ir kyšuliai. Nors Pago salos pakrantės gana uolėtos, salos centrinėje dalyje nuo seno auginamos alyvuogės ir vynuogės, gaminamas naminis baltasis vynas. Salą su Kroatijos žemynine dalimi jungia tiltas. …

Krkas

Krkas – didžiausia Adrijos jūros sala, kurią su žemynu jungia tiltas. Krko mieste, kurį įkūrė romėnai, galima rasti venecijiečių pėdsakų (miesto siena ir treji išlikę vartai), renesanso epochos palikimo, bei pastatų iš kitų laikotarpių.

Bračo sala

Trečia pagal dydį Adrijos jūroje Bračo sala į ilgį nutįsusi tik apie 40 km, tačiau kartu yra aukščiausia šios šalies sala. Vidovicos viršūnė Vidova Gora plokščiakalnyje kyla į 778 m aukštį. Nuo šio plokščiakalnio atsiveria ne tik Bračo salos panorama, bet ir kaimyninių salų pakrantės.  …

Pag

Pago salos pakrantė yra ilgiausia iš visų Kroatijos salų, mat jai būdingos įlankėlės, užutėkiai ir kyšuliai. Nors Pago salos pakrantės gana uolėtos, salos centrinėje dalyje nuo seno auginamos alyvuogės ir vynuogės, gaminamas naminis baltasis vynas. Salą su Kroatijos žemynine dalimi jungia tiltas. …

Krkas

Krkas – didžiausia Adrijos jūros sala, kurią su žemynu jungia tiltas. Krko mieste, kurį įkūrė romėnai, galima rasti venecijiečių pėdsakų (miesto siena ir treji išlikę vartai), renesanso epochos palikimo, bei pastatų iš kitų laikotarpių.

Informacija apie šioje svetainėje naudojamus slapukus

Šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie leidžia tobulinti mūsų siūlomas paslaugas.

Rodyti daugiau
Visi slapukai Būtiniausi slapukai