Liepoja (Liepāja) – kurortinis pajūrio miestas vakarų Latvijoje, viliojantis balto smėlio paplūdimiais. Liepojos kurortas yra populiarus poilsiautojų iš Lietuvos tarpe, nes nuo Lietuvos sienos nutolęs tik apie 50-60 km, t.y. vienas iš arčiausiai esančių Latvijos pajūrio kurortų.
Liepoja neretai yra pristatoma kaip „vėjų miestas“ – apie vėją dainuojama ir Liepojos miesto himne.
Liepoja yra trečias pagal dydį miestas šalyje, o kartu ir svarbus šalies uostas. Čia kadaise buvo įsikūrusi karinė bazė su Karuostos kariniu miesteliu.
Liepojos istorija
Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Liepoja paminėta 1253 m., o miesto teises įgijo 1625 m.
Liepoja viduramžiais vadinta Lyva, kurios pavadinimas kilęs nuo greta tekėjusios Lyvos upės. Išvertus iš lyvių kalbos, tai reiškia „smėlis“. 13 a. tuometinėje Lyvoje Livonijos ordinas plėtojo prekybą su Ryga bei Marienburgu. Miestas kentė kaimynų lietuvių puldinėjimus (!), buvo siaubiamas karų laikotarpiu, išgyveno ne vieną maro epidemiją ir buvo nusiaubtas gaisro.
Latvijai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, Liepoja (tuomet jau vadinta Libava) tapo svarbiu imperijos prekybiniu uostu. Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Liepojoje buvo įkurta karinė bazė ir pastatytas karinis miestelis – Karuosta. Pirmojo pasaulinio karo metu miesto karininiame uoste švartavosi povandeniniai rusų laivai. O po Sovietų okupacijos Liepoja tapo saugomu uždaru kariniu miestu.
Liepojoje gausu medinės architektūros paminklų – gyvenamųjų namų, kurie gausiai puošti raižiniais. Taip pat miestas garsėja art nouveau stiliaus pastatais.
Liepojos lankytinos vietos
Populiariausios vietos pasivaikščiojimams Liepojoje – tai Liepojos promenada, siūlanti atsiveriančius vaizdus į uosto prieplaukas su laivais, jachtomis ir fontanu, primenančiu jūros bangą, bei Šiaurinis molas, kurio bendras ilgis 1800 m, o plotis – 7,35 m. Jis apsaugo Liepojos uosto akvatoriją nuo audrų ir smėlio sąnašų. O Latvijos muzikantų garbės alėjoje galima pamatyti 35 bronzines plokštes su muzikantų delnų atspaudų liejiniais, 10 plokščių, skirtų dabartinėms ir buvusioms muzikos grupėms bei 5 plokštes, skirtas šį pasaulį jau palikusiems muzikantams.
Mėgstantiems adrenaliną verta apsilankyti Karuostos kalėjime, kuris buvo pastatytas 20 a. pr. ir naudotas iki 1997 m., o dabar vienintelis atviras turistams kalėjimas Europoje.
Liepojos širdis – Rožių aikštė – kurioje ilgą laiką veikė turgus, vėliau įkurtas rožių sodelis. Didžiausias dabartinis Liepojos turgus vadinamas Petro turgumi ir įsikūręs Kuršių aikštėje.
Žymiajame Petro I namelyje viešėjo pats Rusijos caras. Tuo metu čia buvo įsikūręs viešbutis, kuris vienintelis visoje Liepojoje turėjo vidaus tualetą.
Tipinis 17-18 a. miesto gyvenamasis statinys, vienas iš seniausių miesto pastatų yra Amatininkų namai, kuriuose eksponuojami ilgiausi pasaulyje gintaro karoliai (123 m) bei galima įsigyti amatininkų dirbinių.
Liepojos muziejuje rasite daugiau nei 100 000 eksponatų, supažindinančių su Kuržemės istorija, etnografija ir kultūra, o muziejuje „Liepoja okupacijos režime“ galima susipažinti su Latvijos okupacijos istorija.
Pusėno kalnas – Jūrmalcieme esantis 37 m aukščio Pusėno kalnas laikomas aukščiausia kopa visoje šalyje.
Liepojos bažnyčios
Žymiausios šventovės mieste – Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė, statyta XX a. pradžioje, ir Šventosios Trejybės bažnyčia, kurioje yra didžiausi pasaulyje nerekonstruoti mechaniniai vargonai – juos sudaro apie 7000 vargonų vamzdžių.
Dar viena bažnyčia – tai Šv. Onos (liuteronų) bažnyčia, kuri kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1508 m. ir garsi savo puikiu raižytu medžio altoriumi, kuris yra vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio dirbinių Rytų Europoje. Užlipus į bažnyčios bokštą galima pasigėrėti miesto panorama.
Daugiau informacijos apie Liepojos lankytinas vietas – žemiau esančiose nuorodose
