Kadaise Kvidino (Kwidzyn) pilis priklausė prūsams, tačiau 1233 m. ją užėmė Kryžiuočių ordinas.
Pilis buvo vadinama Marienverderiu. Čia buvo įsikūrusi Pamedės vyskupystė.
Kadaise Kvidino (Kwidzyn) pilis priklausė prūsams, tačiau 1233 m. ją užėmė Kryžiuočių ordinas.
Pilis buvo vadinama Marienverderiu. Čia buvo įsikūrusi Pamedės vyskupystė.
Netoli Stančikų, Blendziankos upelio slėnyje stūkso įspūdingi arkiniai geležinkelio viadukai, iš kurių ilgiausias – 150 m. Šių didžiausių visoje Lenkijoje viadukų aukštis siekia per 30 m, o arkų ilgis – apie 15 m. Dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą pradėtais statyti viadukais, kuriuos projektavo Vokietijos karo inžinieriai, traukiniai nebevažinėja…
Getšvaldas (Gietrzwald) dar vadinamas Varmijos Čenstachova, pagal šios šalies pietuose esantį miestą, bene svarbiausią piligrimų traukos tašką Lenkijoje. Būtent Getšvalde 1877 m. dviems mergaitėms apsireiškė Mergelė Marija. Nuo tada čia ėmė traukti piligrimai.
Štuthofo koncentracijos stovykla – šioje vietoje 1939-1945 m. veikė viena iš griežčiausių nacistinių koncentracijos stovyklų. Ši koncentracijos stovykla buvo įkurta 1939 m. laisvojo Gdansko miesto teritorijoje, kanalais išraižytame krašte prie Baltijos jūros, Sztutowo gyvenvietėje. Kaip ir kitose nacių koncentracijos stovyklose, Štuthofe buvo izoliuojamas to meto elitas, politiniai bei socialiniai…