Pamario vaivadijoje, už keliolikos kilometrų į pietus nuo Malborko stovi Štumo (Sztum) pilis, beveik iš visų pusių apsupta ežerų.

Įtvirtinimus nuo 1236 m. naudojo Kryžiuočių ordinas.

Užsisakykite oro linijų bilietus čia

Susiję straipsniai

Lazienki parkas

Kadaise Mazovijos kunigaikščiams priklausęs parkas XVII amžiuje buvo perleistas valstybei ir čia buvo įkurtas karališkasis žvėrynas. Ilgainiui netoli Varšuvos įkurtame parke iškilo karališkoji vasaros rezidencija, kuri buvo praminta „Rūmais ant vandens“. Lazienki parko rūmai – vienas gražiausių neoklasikinių statinių šalyje. Rūmuose įsikūręs Architektūros muziejus.  Lazienki išvertus iš lenkų kalbos…

Aistmarių nerija

Į rytus nuo Gdansko susiformavusi vaizdingas Vyslos, ilgiausios Lenkijos upės, delta, kuri garsi itin derlingomis žemėmis, išraižytomis daugybės kanalų ir upės atšakų. Aistmarių nerija skiria Vyslos lagūną, dar vadinamą Aistmarėmis, nuo Baltijos jūros, arba, tiksliau, Gdansko įlankos. Dalis 65 km nusidriekusios nerijos priklauso Kaliningrado sričiai. Krynica Morska yra…

Kvidino pilis

Kadaise Kvidino (Kwidzyn) pilis priklausė prūsams, tačiau 1233 m. ją užėmė Kryžiuočių ordinas. Pilis buvo vadinama Marienverderiu. Čia buvo įsikūrusi Pamedės vyskupystė.

Lazienki parkas

Kadaise Mazovijos kunigaikščiams priklausęs parkas XVII amžiuje buvo perleistas valstybei ir čia buvo įkurtas karališkasis žvėrynas. Ilgainiui netoli Varšuvos įkurtame parke iškilo karališkoji vasaros rezidencija, kuri buvo praminta „Rūmais ant vandens“. Lazienki parko rūmai – vienas gražiausių neoklasikinių statinių šalyje. Rūmuose įsikūręs Architektūros muziejus.  Lazienki išvertus iš lenkų kalbos…

Aistmarių nerija

Į rytus nuo Gdansko susiformavusi vaizdingas Vyslos, ilgiausios Lenkijos upės, delta, kuri garsi itin derlingomis žemėmis, išraižytomis daugybės kanalų ir upės atšakų. Aistmarių nerija skiria Vyslos lagūną, dar vadinamą Aistmarėmis, nuo Baltijos jūros, arba, tiksliau, Gdansko įlankos. Dalis 65 km nusidriekusios nerijos priklauso Kaliningrado sričiai. Krynica Morska yra…

Kvidino pilis

Kadaise Kvidino (Kwidzyn) pilis priklausė prūsams, tačiau 1233 m. ją užėmė Kryžiuočių ordinas. Pilis buvo vadinama Marienverderiu. Čia buvo įsikūrusi Pamedės vyskupystė.

Informacija apie šioje svetainėje naudojamus slapukus

Šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie leidžia tobulinti mūsų siūlomas paslaugas.

Rodyti daugiau
Visi slapukai Būtiniausi slapukai