Šveicarija

Šveicarija yra maža šalis esanti Europos centre. Jos plotis maždaug 220 km, o ilgis 350 km. Šalis šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Austrija, rytuose – Lichtenšteinu, pietuose – Italija o vakaruose su Prancūzija.

Šveicarijoje yra ryškūs vokiškai, prancūziškai ir itališkai kalbantys regionai. Atvykus galima susipainioti, kokia kalba kalba šveicarai, mat šalyje yra trys oficialios kalbos – vokiečių, prancūzų bei italų, bet tai keturkalbė valstybė, nes čia dar kalbama ir retoromanų kalba. Tai daro šalį spalvingą ir įdomią.

Šveicarijos sostinėje  Berne labai gražiai išsilaikęs viduramžių miesto centras. Yra pasakojama, kad pavadinimas kilo nuo pirmojo gyvūno, sumedžioto anksčiau čia augusiame miške, lokio (vok. Bär). Dabar lokys yra miesto emblemoje.

Šalyje aukštas gyventojų tankumo lygis ir jis pakankamai skiriasi atskiruose regionuose. Alpės dunkso nuo pietinės šalies dalies į šiaurės vakarus, o Juros kalnai driekiasi palei Prancūzijos sieną. Nuostabi kalnų didybė, slėnių žaluma, miestų grožis žavi visus apsilankiusius.

Antras pagal dydį  gėlo vandens telkinys centrinėje Europoje – Ženevos ežeras traukia turistus. Maždaug 60% ežero yra Šveicarijoje ir 40% – Prancūzijoje. O aplinkui ežerą yra daug įdomių gyvenviečių, slėnių ir kaimų.

Šveicarija garsi pasaulyje žinomais sūriais. Vienas iš garsiausių, vietinių vadinamas sūrių karaliumi yra Ementalis (Emmental). Kitas populiarus šveicariškas sūris yra Gruyere, kuris buvo sukurtas mažame kalnų miestelyje Gruyeres Fribūro kantone, iš čia kilo ir jo pavadinimas. Turėdami puikias sūrių gaminimo tradicijas, šveicarai turi ir tradicinius paruošimo būdus. Tradicinis fondiu yra kilęs iš Šveicarijos Nešatelio kantono.