Stambulas (Istanbul) – didžiausias Turkijos miestas ir uostas, išsidėstęs abipus Bosforo sąsiaurio ir Marmuro jūros Auksinio Rago, natūraliai gamtos suformuoto uosto, įlankoje. Tai kontrastų miestas, ne tik jungiantis du žemynus, bet ir skirtingas kultūras, šurmuliuojantis triukšmingomis gatvelėmis ir besipuikuojantis moderniais prekybos ir verslo centrais.
Miestas įkurtas graikų 667 m. pr. Kr. ir tuomet vadinosi Bizantijus. 330 m. miestas buvo pavadintas Konstantinopoliu ir tapo Rytų Romos imperijos (arba kitaip Bizantijos) sostine. Turkams miestas atiteko 1453 m., o Stambulu oficialiai imtas vadinti tik 1930 m. Iki 1923 m. miestas buvo Turkijos sotinė.
Viešint Stambule galima leistis į įspūdingą kelionę laivu po Bosforą, kurios metu galima apžiūrėti miesto siluetus, Europos tvirtovę, esančią ties siauriausia Bosforo sąsiaurio vieta, Genujos pilies griuvėsius, Azijos tvirtovę, Beykoz žvejų kaimelį.
Mieste yra ne viena musulmonų šventykla. Svarbiausia – Suleimano mečetė (Suleimaniyje). Mėlynoji mečetė – XVII a. mečetė su 6 minaretais. Naujosios mečetės, pastatytos XVII a., interjere vyrauja dekoratyvinės Izniko plytelės. Buvusios romėnų pirties vietoje dabar stovi Kalenderhane mečetė. Dar viena – Tulpės mečetė – XVIII a. baroko stiliaus statinys, kurio išorė padengta spalvotu marmuru.
Stambule galima aplankyti tokias bažnyčias kaip Šv. Sofijos soboras (Hagia Sofia) – didingas VI a. bizantijos laikotarpio statinys su 56 m aukščio kupolu, kurį puošia užrašai iš Korano, Šv. Irenos bažnyčia – VI a. bizantinė bažnyčia, pasižyminti gera akustika, bei Bulgarų Šv. Stepono bažnyčia, kuri pasižymi tuo, kad yra pastatyta iš geležies.
Muziejai – svarbi miesto kultūrinio paveldo dalis. Archeologijos muziejus saugo Turkijos ir Artimųjų Rytų archeologinių radinių kolekciją. Mozaikų muziejuje galima apžiūrėti puikias V a. grindų mozaikas. Karo muziejuje eksponuojama įspūdinga karo reikmenų kolekcija. Buvusioje Korano mokykloje, dabar vadinamajame Stambulo amatų centre, galima susipažinti su tradiciniais turkų amatais, stebėti dirbančius amatininkus, įsigyti jų dirbinių.
Mieste galima rasti ne vieną turgų, kurie čia itin populiarūs. Didysis turgus veikia jau nuo XV a. Prieskonių, arba egiptiečių, turgus – XVII a. turgus, kuriame daugiausia prekiauta prieskoniais. Sendaikčių turgus veikia šiokiadieniais Beyazito aikštėje. Tai gyva ir nuolat žmonių pilna aikštė. Aikštėje taip pat yra Beyazito bokštas, kadaise buvusi gaisrininkų stotis. Aikštės rytinėje dalyje – Beyazito mečetė.
Stambule gausu nuo senų laikų išlikusių architektūrinių statinių. 1001 kolonos (Filokseno) rezervuaras – IV a. statyta vandens talpykla. Tačiau neverta pasitikėti pavadinimu ir tikėtis pamatyti 1001 koloną – jų čia tik 264. Rezervuaro patalpos kažkada buvo naudojamos šilko audėjų – drėgnas mikroklimatas itin tinka šilko audimo procesui. Dar viena – Bazilikos vandens saugykla – VI a. statinys, skirtas saugoti vandeniui. Konstantino kolona – IV a. statyta 35 m. aukščio kolona. Šalia jos – žymi Cemberlitas pirtis. Achmedo III rokoko stiliaus fontanas laikomas vienu gražiausių Stambule. Įvairiais laikotarpiais statyta Yedikule, arba Septynių bokštų, pilis turi Bizantijos bei Osmanų architektūros bruožų. Teodosijo sienos – ilgus metus Konstantinopolį saugojusios sienos, kurių ilgis – 6,5 km. Miesto sienos buvo pastatytos V a. ir atlaikė daugybę apgulčių.
Vėlesniais laikais išdygo dar daugiau įspūdingų statinių. XIV a. pastatytas 62 m aukščio genujiečių bokštas, vadinamas Galatos bokštu. Azijos tvirtovė iškilo taip pat XIV a. Deja, į vidų lankytojai neįleidžiami, galima grožėtis tik tvirtovės išore. Europos tvirtovė XV a. buvo statyta kaip gynybinė pilis Mahmedo Užkariautojo, kuris taip siekė užvaldyti Konstantinopolį, kontroliuoti pagrindinį prekybinį kelią. Teigiama, kad tvirtovės sienas mūrijo 1000 darbininkų, kurie pastatė ją per 4 mėnesius. Vėliau tvirtovė buvo naudojama kaip kalėjimas. XVIII a. pastatyta Imperijos pinigų kalykla bei Mevlevi vienuolynas, kuriame šiuo metu veikia divano literatūros muziejus. XIX a. išdygo prabangūs sultono rūmai Dolmabahce, Yildizo parkas, kuriame veikia Miesto muziejus ir Yildizo rūmų muziejus, bei Sirkeci stotis, skirta priimti Rytų ekspresui iš Europos.
