Belizas
Kai pirmą kartą naršydama po įvairių keliautojų blog‘us atradau „The Family Without Borders“ nustebau, vėliau – susižavėjau ir suskubau pasinerti į jų nuotykius. Du jauni žmonės su mažomis dukrelėmis pasaulį tyrinėja ne žiūrėdami į gaublį, o keliaudami per visus žemės kampelius. Didžiausia nuostaba, kad šiose kelionėse jie nesiskiria su savo vaikais. Kuris iš mūsų, uždaręs namų duris, ant rankų pasiėmęs vos kalbėti mokančius vaikus, ryžtųsi leistis į pusės metų kelionę?
„Šeima be sienų“. Kas jūs esate?
Aš esu žurnalistė iš Lenkijos ir Tomas – fotografas iš Vokietijos. Taip pat turime dvi dukteris – Hanną (2,5) ir Milą (1). Mes gyvename Berlyne, tačiau didžiąją laiko dalį keliaujame ir rašome blog‘ą. Savo šeimos pavyzdžiu norime įrodyti, kad „noriu“ reiškia „galiu“. Ir kad vaiko turėjimas gyvenimą tik paįvairina, o ne jį riboja. Visai kaip kelionės!
Kada jūs pradėjote keliauti? Juk šeimos, susilaukusios vaikų, dažniausiai pradeda sėslų gyvenimą.
Mes abu prieš susipažindami šiek tiek keliavome. O kai pradėjome draugauti, į keliones leisdavomės kartu – Europa, Balkanai, Armėnija. Mums tai labai patiko, todėl į didžiausią gyvenimo kelionę – vaikų turėjimą – taip pat leidomės kartu. Kai gimė mūsų Hanna, keletą mėnesių keliavome po Italiją, Austriją ir Belgiją, tačiau vieną vakarą nusprendėme – laikas ilgesnei kelionei. Šį kartą mūsų mažoji buvo su mumis abiem ir mes tikrai nepraradome akimirkų, kuomet ji žengė pirmuosius žingsnius ar pirmą kartą ištarė „mama“ ar „tėti“. Mes leidomės į šešių mėnesių kelionę apilink Juodąją jūrą.
Kaip reagavo jūsų tėvai ir draugai, kai pasakėte apie savo planus keliauti su vaiku?
Mūsų tėvai tikrai nebuvo patenkinti. Manieji dėl to, kad taip ilgai nematys savo anūkės, Tomo dėl to, kad baiminosi vietų, į kurias keliausime, nesaugumo – Gruzija, Kalnų Karabachas. Tačiau jie žinojo, kad mes vis viena įgyvendinsime savo planus. Draugai taip pat gana skeptiškai žiūrėjo į šią kelionę, bet tuo pačiu ir šiek tiek pavydėjo. Kuris vaikas dar gali matyti tėtį ir mamą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę? (Šypsosi.)
Gvatemala
Dabar jūs turite du vaikus, tačiau vis dar keliaujate. Turėtų būti sunku.
Taip, keliauti su dviem vaikais tikrai sunkiau nei su vienu, bet labiausiai dėl to, kad dukterys turi skirtungus gyvenimo ritmus: Hanna yra pakankamai didelė, kad galėtų išsakyti savo nuomonę, ką nori veikti, o Mila vis dar kūdikis, norintis miegoti du kartus per dieną. (Šypsosi.) Mums prireikė kelių savaičių, kad išmoktume keliauti tokiu greičiu, kuris būti patogus visiems. Bet dabar viskas gerai.
Esame labai laimingi kartu, nes galime atrasti pasaulį artimiau, lėčiau ir geriau. Taip pat mes užsitarnavome didesnį vietinių pasitikėjimą, jie mus sutinka šiltai, pasirūpina, kad turėtume kur apsistoti ar pasiūlo vakarienę. Juk savo svarbiausią turtą, mergaites, mes pasiimame į jų kaimą, kuris ne visada būna saugus. Tokiu būdu jie nori išreikšti savo dėkingumą.
Kokias šalis aplankėte savo kelionėse? Kurios iš jų jūsų atmintyje išliks ilgiausiai?
Pirmojoje savo kelionėje su Hanna mes aplankėme Lenkiją, Ukrainą, Moldovą, Rumunija, Rusiją, Gruziją, Azerbaidžaną, Armėniją, Kalnų Karabachą, Turkiją, Bulgariją, Serbiją ir Padnestrę. O jau būdami keturiese aplankėme Meksiką, Gvatemalą, Belizą ir Hondūrą.
Absoliuti mūsų kelionių favoritė – Gruzija. Dėl gražių vietų ir žmonių. O, pavyzdžiui, Rusija mums nelabai patiko, bet greičiausiai todėl, kad skubėjome, nes turėjome tik tranzitinę vizą, keliavome Lenkijoje registruotu automobiliu, o visi korumpuoti policijos pareigūnai norėjo kyšių.
Kyla natūralus klausimas – iš ko jūs gyvenate kelionių metu?
Tomas yra interneto puslapių dizaineris, Berlyne jis turi savo įmonę. Aš esu laisvai samdoma žurnalistė, rašanti Lenkijos žiniasklaidai. Tačiau mūsų kelionės nėra brangios: dažniausiai mes miegame automobilyje arba palapinėje, maistą gaminamės patys. Be to, keliaujame po tas šalis, kurios gyvena skurdžiau nei Vokietija, nes tai ne tik įdomu, bet ir pigu, kadangi išleidžiame mažiau, nei išleistume Vokietijoje. Taip pat, kelionių metu savo butą išnuomojame, todėl didžiausios išlaidos yra skrydžiai ir draudimas.
Kaip manote, kada ateina laikas gyventi sėsliau? Kai vaikai pradės lankyti mokyklą?
Tiesą sakant, apie tai daug negalvojame. Dabar mes norime būti tiesiog laimingi. (Šypsosi.) Iš tiesų aš nesižaviu mokymo namuose efektyvumu ir nenorėčiau pati mokinti savo vaikų. Manau, kad mokykloje jie įgauna žymiai daugiau, nei paprasčiausios žinios. Kai ateis laikas dukroms eiti į mokyklą, mes tiesiog planuosime keliones per vaikų atostogas. (Juokiasi.)
Meksika
Kaip jūs augate šios kelionės metu? Ko ji jūsų šeimą išmokė?
Dėl vieno dalyko galiu būti tikra – tapau svetingesnė. Kadangi mus ne kartą priėmė mieli nepažįstami žmonės, džiaugiuosi, kad ir mūsų pačių namai būna pilni svečių. O kalbant apie mano vyrą, kai sutinki tinkamą žmogų, kuris tave myli ir nenori keisti, tu gali padaryti ir nuveikti bet ką.
Po visų šių kelionių aš tik dar kartą įsitikinu, kad žmonės yra geri visur ir stengiasi padaryti tai, ką gali geriausia. Tiesiog reikia jais pasitikėti ir kai reikės pagalbos, tu jos sulauksi.
Daugiau šeimos nuotraukų ir nuotykių: thefamilywithoutborders.com.
Kelionių portalo informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
