Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina – kalnų šalis, įsikūrusi prie Adrijos jūros pietryčių Europoje. Tai viena iš buvusių Jugoslavijos šalių. Iki šiol daugumai Bosnija ir Hercegovina asocijuojasi su Bosnijos karu, kuris čia praūžė rodos visai neseniai – 1992-1995 m.

Bosnija ir Hercegovina ribojasi su Serbija, Juodkalnija ir Kroatija. Adrijos jūros pakrantės ilgis yra apie 20 km.

Bosniai save vadina „Širdies formos“ valstybe, kadangi šalies žemėlapis primena širdį. Skirtingais istorijos periodais čia susidurdavo Rytų ir Vakarų kultūros.

Šalis gali didžiuotis puikiais kraštovaizdžiais, gražia gamta. Daugiau nei trečdalį šalies teritorijos užima miškai, o kalnai nusidriekę per visą valstybę.

Šalyje prie Adrijos jūros vyrauja subtropinis mediteraninis klimatas, tolstant nuo pakrantės pereinantis į žemyninį. Kalnuose klimatas yra drėgnas ir vėsus.

Sarajevas yra Bosnijos ir Hercegovinos sostinė. Miestas įsikūręs šalies vidurio rytuose, prie Miliačkos upės. Sarajevas buvo įkurtas 1244 m.

• Aukščiausia viršukalnė – Magličo kalnas (2386 m)
• Ilgiausia upė – Drina (346 km)
• Didžiausias ežeras – Buško
• Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 639 m